Jiesios piliakalnis

Jiesios piliakalnis

Jiesios piliakalnis žvelgiant iš kito Nemuno upės kranto
Jiesios piliakalnis
Jiesios piliakalnis
Koordinatės
54°51′42″ š. pl. 23°55′37″ r. ilg. / 54.86167°š. pl. 23.92694°r. ilg. / 54.86167; 23.92694
Vieta Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Aleksoto seniūnija
Aukštis 63,6 m
Plotas 45 x 22
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmetis pr. m. e.
Tirtas 1997 m.

Jiesios (Pajiesio) piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu – piliakalnis Kaune, prie Piliakalnio gatvės, kairiajame Nemuno krante, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų.[1] Aukštis 63,6 m. Šlaitai statūs, apaugę lapuočiais. Į pietryčius nuo piliakalnio į Nemuną įteka Jiesia.

3D modelis

Istorija

redaguoti
 
Žanas Baptistas Polis Žėrenas „Žano Baptisto Eblė portretas“, 1838 m., Invalidų rūmai, Paryžius.

Piliakalnis datuojamas I tūkst.[2] Tai natūrali kalva, pritaikyta gynybai. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse buvo senovės gyvenvietė, joje rasta grublėtosios ir žiestos keramikos, XIV–XVII a. kultūrinis sluoksnis.

Nuo XIX a. dar vadinamas Napoleono kalnu – spėjama, kad nuo šios kalvos imperatorius 1812 m. birželio 24 d. stebėjo Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną į Rusijos imperiją.

Pasak amžininkų atsiminimų, 1812 m. birželio 23 d. Napoleonas Bonapartas atvyko prie Nemuno, šalia Panemunės, kur stovėjo Juozapo Niemojevskio brigados 6-asis lenkų kavalerijos pulkas. Apsivilkęs pulkininko Mykolo Pongovskio surdutą ir užsidėjęs jo skrybėlę, karvedys išžvalgė upę nuo Panemunės iki Aleksoto. Didžiosios armijos tiltų statybos daliniui vadovavo generolas Žanas Baptistas Eble. Jam buvo įsakyta pastatyti tris tiltus per Nemuną, 300 metrų vieną nuo kito. Iš jų du turėjo būti pastatyti tarp Panemunės ir Jiesios upės, o vienas – į kairę nuo šios upės, priešais kalną, nuo kurio imperatorius pasirinko vadovauti perkėlai. 22 val. vakaro prasidėjo perkėlos per Nemuną operacija.[3]

 
1812 m. karo įamžinimas ant Napoleono kalno

Įamžinimas

redaguoti

1913 m. Napoleono žygio 100 metų sukakties proga čia lankėsi Rusijos caras Nikolajus II[4] ir ketino pastatyti šiam įvykiui pažymėti paminklą, tačiau dėl istorinių aplinkybių tai padaryta nebuvo.

Piliakalnis priklauso 1960 m. įsteigtam Jiesios kraštovaizdžio draustiniui. Ant kalno švenčiamos senovinės baltų šventės. 1997 m. gruodžio 31 d. Jiesios piliakalnis įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą.[5] 2019 m. kovo 19 d. Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignières-Counathe bei Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis oficialiai atidengė informacinį stendą piliakalnio viršutinėje, apžvalgos aikštelėje, bylojantį apie vieną sėkmingiausių Prancūzijos armijos persikėlimo operacijų per upę karybos istorijoje.[6] Be to, sumontuoti nauji 127 m. ilgio laiptai į kalno viršūnę. Atvykusius prie piliakalnio lankytojus pasitinka didžiulė 6 metrų pločio ir 3 metrų aukščio garsaus paveikslo reprodukcija. Dailininkų Ignaz Sebastian Klauber ir Giuseppe Pietro Bagetti kūrinio „Imperatorius Napoleonas stebintis per Nemuną persikeliančia Didžiąją Armiją, 1812 m. birželio 12 (24) d.“ (1814 m.) kopija.[7]

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Lietuvos piliakalniai“. piliakalniai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  2. Batūra, Romas (2008). LIETUVOS LAISVĖS KOVŲ VIETOS. Panemuniai – nuo Kauno iki Rambyno (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 5. ISBN 978-9955-423-70-6.
  3. Nawrot Dariusz, Didžioji Armija Kaune ir jo apylinkėse 1812 m. birželį // Kauno istorijos metraštis 13 T., Kaunas, 2013, 73-74 p.
  4. Iveta Skliutaitė. Aleksotiškės rankraščiuose išguldytos Jiesios legendos ir prisiminimai // Laikinoji sostinė, 2008 m. balandžio 5 d. [1] Archyvuota kopija 2008-04-12 iš Wayback Machine projekto.
  5. „Jiesios piliakalnis su gyvenviete“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.
  6. Napoleono kalnas Kaune sulaukė naujienų,https://www.visit.kaunas.lt/lt/naujienos/napoleono-kalnas-kaune-sulauke-atnaujinimo/
  7. „Kaune pristatytas atsinaujinęs Napoleono kalnas“. delfi.lt. Delfi. 2019-03-20. Nuoroda tikrinta 2024-08-19.

Galerija

redaguoti

Nuorodos

redaguoti