Imbarės akmuo su dubenėliais
| Imbarės akmuo su dubenėliais | |||
|---|---|---|---|
  Imbarės akmuo su dubenėliais |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | ||
| Aukštis | 1,66 m | ||
| Žvalgytas | 1987, 1988, 1992, 1993, 1999 m. | ||
| Registro Nr. | AV2033 | ||
Imbarės akmuo su dubenėliais (saugotinas kultūros paveldo objektas, senas kultūros paminklo Nr. AV2033) – apeiginis akmuo šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Imbarėje (Imbarės seniūnija), 2,5 km į pietvakarius nuo Salantų, kelio Salantai–Imbarė dešinėje pusėje, prie sodybos.
Akmuo redaguoti
Akmuo rusvo stambiagrūdžio granito, netaisyklingo trikampio pavidalo, 1,66 m aukščio, nuo 0,5 iki 1,45 m pločio, 78–86 m storio. Link sodo pusės atsuktoje lygioje akmens plokštumoje yra 55 gludinti dubenėliai, kurių skersmuo 2–4 cm, gylis – 1–2 cm. Kitoje akmens pusėje yra natūralus, 30 cm ilgio, 10 cm pločio ir 30 cm gylio plyšys.
0,34 km į šiaurės vakarus - vakarus yra Imbarės akmuo (Laumės kūlis), 0,4 km į vakarus – Imbarės alka, 0,54 km į pietvakarius – Imbarės II akmuo su dubenėliais, 1,3 km į ta pačia kryptimi – Imbarės piliakalnis.
Istorija redaguoti
Seniau akmuo gulėjo į vakarus nuo sodybos esančios Imbarės alkos rytinėje dalyje, užpelkėjusios daubos vakarinėje - pietvakarinėje pakrantėje, netoli kito, panašaus dydžio akmens su gyliu dubeniu, vadinamo Šventyklos vartais. Vykstant melioracijai, akmenį buvo ketinama suskaldyti. Jį apie 1980 m. išgelbėjo ir prie savo sodybos pastatė vietos gyventojas J. Baltaras.[1]
Akmenį 1987 m. kaip kultūros paveldo objektą išaiškino, o 1999 m. žvalgė Julius Kanarskas, 1988 m. žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (Bronius Dakanis, Gintautas Zabiela), 1992 m. – Kultūros paveldo centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas), 1993 m. – Vykintas Vaitkevičius.
1988 m. buvo įrašytas į vietinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą, iš kurio 2005 m. išbrauktas kaip ne pirminėje vietoje esantis objektas, praradęs archeologinę vertę.
Literatūra redaguoti
- Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius: Diemedis, 1998. - P. 73–74
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Julius Kanarskas. Kretingos rajono akmenys, 1989. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 138. - P. 75–76
- Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 28, ap. 1, b. 14. - L. 15