Ižas – įvairaus dydžio guraus ledo gniužulai upės, ežero, tvenkinio, jūros paviršiuje. Susidaro prieš užšąlant vandens telkiniui, properšose, atlydžių metu.

Ižas Vysloje

Lietuvoje upėse paprastai susidaro gruodžio pradžioje. Upių žiotyse ir atkarpose, kur srovės greitis ar nuolydis staiga sumažėja, susidaro ižo sankamšos. Susidarius ledo dangai, jos paprastai išplaunamos. Slenkstėtose, sunkiai užšąlančiose upių vietose, tokios ižų sankamšos susidaro ištisą žiemą (Nemuno, Neries vidurupiuose, Jūroje, Šventojoje). Dėl ižo sankamšų vandens lygis pakyla 30–70 cm mažose ir vidutinėse upėse, 100–168 cm Nevėžyje, Šventojoje, Jūroje, >2 m Nemune ir Neryje.

Ežeruose, tvenkiniuose ižas susidaro gruodžio pradžioje, o Tauragnų, Žuvinto ežeruose – gruodžio viduryje. Kuršių mariose, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje ižas taip pat paprastai susidaro gruodžio pirmojoje pusėje[1].

Šaltiniai

redaguoti
  1. Ižas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 86