Hiustonas

(Nukreipta iš puslapio Hjustonas)
Hiustonas
angl. Houston
   Seal of Houston, Texas.svg      Flag of Houston, Texas.svg   
Texas medical center.jpg
Teksaso medicinos centras

Hiustonas
29°45′46″ š. pl. 95°22′59″ v. ilg. / 29.76278°š. pl. 95.38306°r. ilg. / 29.76278; 95.38306 (Hiustonas)Koordinatės: 29°45′46″ š. pl. 95°22′59″ v. ilg. / 29.76278°š. pl. 95.38306°r. ilg. / 29.76278; 95.38306 (Hiustonas)
Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija Teksasas Teksasas
Apygarda Hariso
Įkūrimo data 1836 m. rugpjūčio 30 d.
Meras Sylvester Turner (D)
Gyventojų (2018) 2 325 502
Plotas 1 651 km²
Tankumas (2018) 1 409 žm./km²
Altitudė 32 m
Pašto kodas 770xx, 772xx
Tinklalapis [1]
Commons-logo.svg Vikiteka HiustonasVikiteka
Kirčiavimas Hjùstonas

Hiustonas (taip pat galima vartoti forma Hjustonas[1]; angl. Houston) – didžiausias miestas Teksaso valstijoje ir ketvirtas pagal dydį miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose (po Niujorko, Los Andželo ir Čikagos), 2018 m. duomenimis, Hiustone gyveno 2,33 mln. gyventojų.[2] Plotas – 1 651 km² (aštuntas JAV miestas pagal plotą). Miestas yra įsikūręs pietryčių Teksase, prie Galvestono ir Meksikos įlankų. Pro miestą teka Bafalo Baju (angl. Buffalo Bayou) ir Vait Ouk Baju (angl. White Oak Bayou) upės. Aplink Hiustoną yra išsidėsčiusi Didžiojo Hiustono aglomeracija (angl. Greater Houston; 5-a didžiausia aglomeracija JAV ir 2-a Teksase (po Dalaso–Fortvorto), 7 mln. gyventojų (2018)).[3]

Hiustonas buvo įkurtas 1836 m. rugpjūčio 30 d.[4], Bafalo Baju ir Vait Ouk Baju upių santakoje, o 1837 m. birželio 5 d. gavo miesto statusą.[5] Miestas pavadintas buvusio generolo Semo Hiustono, kuris buvo Teksaso Respublikos prezidentas ir San Džasinto mūšyje iškovojo Teksaso nepriklausomybę nuo Meksikos, vardu. 18371839 m. Hiustonas buvo Teksaso Respublikos sostine, o per XIX a. išaugo į regioninį prekybos centrą. XX a. dėl sparčiai augančios uostų, geležinkelių ir naftos pramonės, miestas staigiai išaugo – apie 1900-uosius mieste gyveno apie 45 tūkst. žmonių, o XX a. 7 deš. gyventojų skaičius viršijo milijoną, o 2000-aisiais - du milijonus.[6] Devintajame dešimtmetyje dėl krizės ėmė smukti naftos kainos, miesto ekonomika patyrė nuosmukį,[7] aeronautikos pramonę paveikė 1986 m. šatlo „Challenger“ katastrofa. Dėl nuosmukio stengtasi paįvairinti Hiustono ekonomiką, daugiau dėmesio skiriant aviacijos ir kosmoso pramonės plėtrai, sveikatos apsaugai, biotechnologijai, taip sumažinant priklausomybę nuo naftos pramonės.[8][9][10] 2017 m. miestą nuniokojo uraganas Harvis.

Hiustonas yra vienas pagrindinių energetikos pramonės centrų pasaulyje, miestas pirmauja aeronautikos, transporto ir sveikatos priežiūros srityse. Netoli Hiustono išgaunama nafta, gamtinės dujos, siera, akmens druska. Žemdirbystės ir galvijininkystės regiono prekybos centras. Mieste įsikūrusios naftos kompanijų „ConocoPhillips“, „Halliburton“ ir „Marathon Oil“, taip pat oro linijų bendrovės „Continental Airlines“ būstinės. Hiustone įsikūręs Teksaso medicinos centras – didžiausias sveikatos priežiūros ir tyrimų kompleksas pasaulyje, NASA Lindono Džonsono kosminis centras, kuriame yra misijų kontrolės centras, vienas didžiausių pasaulyje ir didžiausias JAV uostas, Hiustono laivybos kanalas, Vaizduojamojo meno muziejus, Raiso universitetas, Džordžo H. Bušo tarptautinis oro uostas.

IstorijaKeisti

Įkūrimas ir XIX amžiusKeisti

Hiustono apylinkėse dar pora tūkstančių metų nuo jo įkūrimo gyveno Karankavos bei Atakapos indėnų gentys.[11][12] Šios gentys XVIII bei XIX a. išmirė dėl naujakurių atsineštų ligų, kurioms indėnai nebuvo atsparūs.[13] Hiustono apylinkės buvo neapgyvendintos iki 1830–ųjų.[14] Hiustono istorija prasidėjo nuo 1836 m., kai po Teksaso nepriklausomybės karo broliai verslininkai Augustas Čapmanas Alenas ir Džonas Kirbis Alenas ištyrinėjo ir nusipirko Bafalo Baju upės ir Galvestono įlankos vietoves (maždaug 26,9 km²), norėdami įkurti Teksaso sostinę bei regioninį prekybos centrą.

Miesto įkūrimo data yra laikoma 1836 m. rugpjūčio 30 d.[15], kuomet Alenai paskelbė apie Hiustoną Telegraph and Texas Register laikraštyje, pavadinę miestą tuometinio Teksaso respublikos prezidento bei vyriausiojo Teksaso kariuomenės vado, Samuelio Hiustono, vardu.[5] Jie įtikino Teksaso respublikos kongresą Hiustoną paskelbti laikinąja sostine, sutikdami aprūpinti vyriausybę vykdomosios valdžios pastatu.[16] 1837 m. pradžioje mieste gyveno tik apie keliolika žmonių, tačiau šis skaičius pradėjo augti, kai Teksaso kongresas pirmą kartą susirinko Hiustone.[5] 1837 m. birželio 5 d. Hiustonui buvo suteiktos miesto teisės[5], Džeimsas S. Holmanas tapo pirmuoju miesto meru.[5] Teksaso sostine miestas išbuvo iki 1839 m., vėliau ja tapo Ostinas. 1840 m. mieste kilo geltonojo drugio epidemija, dėl kurios mirė aštuntadalis Hiustono gyventojų.

 
Hiustono įkūrimo vieta – Aleno žemė

XIX a. viduryje į Teksasą buvo parduota nemažai vergų. Nors Naujasis Orleanas buvo vergų prekybos centras Jungtinių Valstijų pietuose, tačiau dauguma vergų prekiautojų gyveno Hiustone. Prieš Jungtinių Valstijų pilietinį karą tūkstančiai išlaisvintų vergų gyveno netoli miesto, dirbo cukraus ir medvilnės plantacijose, kiti – tarnaudavo pas šeimininkus ar tapdavo amatininkais. 1840 m. buvo įsteigti prekybos rūmai, taip skatinant laivybą naujai įsteigtame uoste.[17] Apie 1860-uosius Hiustonas tapo medvilnės pramonės centru, buvo nutiestas geležinkelis į Galvestoną ir Bomontą.[18] Pilietinio karo metu Hiustonas buvo Konfederacijos generolo Džono Magruderio vadavietė, iš čia buvo organizuotas Galvestono mūšis.[19] Po pilietinio karo miesto uostas buvo praplatintas, kad galėtų priimti daugiau prekybinių laivų. Apie 1890 m. Hiustonas buvo Teksaso geležinkelio centras. XIX amžiaus pabaigoje Hiustono gatvėse jau buvo įrengtas elektrinis apšvietimas, gatvės padengtos grindiniu, o viešąjį transportą atstojo arklių traukiamos karietos.

 
Hiustonas apie 1873 m.

XX amžiusKeisti

 
Pietų Hiustonas, 1908 m.

Po to kai 1900 m. Galvestono įlankoje praūžė niokojantis uraganas, pradėta įgyvendinti idėja, kuria buvo siekiama Hiustoną paversti giliavandeniu uostamiesčiu.[20] Kitais metais Spindltopo naftos telkinyje, netoli Bomonto, buvo rasta daug naftos, tai paskatino Teksaso naftos pramonės plėtrą.[21] 1902 m. JAV prezidentas Teodoras Ruzveltas Hiustono laivų kanalo statyboms finansuoti paskyrė 1 mln. JAV dolerių iš valstybės biudžeto. Apie 1910-uosius miesto gyventojų skaičius siekė 79 tūkst. (dvigubai daugiau nei 1900-aisiais), trečdalį miesto gyventojų (apie 24 tūkst.) sudarė afroamerikiečiai, kas šalies mastais buvo palyginti didelė dalis.[22] 1914 m., praėjus septyneriems metams nuo statybų pradžios, prezidentas Vudrou Vilsonas atidarė giliavandenį Hiustono uostą. Apie 1930-uosius Hiustonas tapo didžiausiu Teksaso miestu, o Hariso grafystė - didžiausia Teksaso grafyste.[23] Pagal 1940 m. JAV gyventojų surašymą, Hiustone gyveno 77.5% baltaodžių bei 22.4% juodaodžių.[24]

 
Centras, 1971 m.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tonažas uoste sumažėjo, laivybos veikla buvo sustabdyta; tačiau karas miestui davė ekonominės naudos. Laivų kanale buvo pastatytos naftos perdirbimo įmonės ir gamyklos, nes karo metu gynybos pramonei reikėjo naftos ir sintetinio kaučiuko gaminių.[25] Elingtono laukas (angl. Ellington Field), iš pradžių pastatytas per Pirmąjį pasaulinį karą, buvo atgaivintas ir patobulintas kaip kareivių paruošimo centras.[26] „Brown“ laivų statybos įmonė buvo įkurta 1942 m. ir buvo skirta Antrojo pasaulinio karo metu statyti laivus JAV kariniam jūrų laivynui. Kadangi padaugėjo darbo vietų, tūkstančiai gyventojų migravo į miestą, konkuruodami dėl geriau apmokamų darbų.

1945 m. M. D. Andersono fondo parama leido įkurti Teksaso medicinos centrą. Po karo Hjustono ekonomikai didelę dalį biudžeto atnešdavo Hiustono uostas. 1948 m. Hiustonas prisijungė keletą teritorijų aplink miestą, miesto plotas padidėjo beveik dvigubai.[27] Padidėjusi laivų statybos pramonės gamyba per Antrąjį pasaulinį karą paskatino Hiustono augimą[28], kaip ir 1961 m. NASA įkurtas „Erdvėlaivių centras“ (1973 m. pervadintas į Lyndono B. Džonsono kosmoso centrą). Tai buvo stimulas miesto aviacijos ir kosmoso pramonės plėtrai. „Astrodomas“, pramintas „Aštuntuoju pasaulio stebuklu“[29], buvo atidarytas 1965 m. bei tapo pirmuoju pasaulyje sporto stadionu su uždaru stogu. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Hiustone padidėjo gyventojų skaičius, kadangi žmonės iš „Rust Belt“ valstijų persikėlė į Teksasą.[30] Nauji gyventojai įsidarbino naftos pramonėje, kadangi daug darbo vietų susikūrė arabų naftos embargo. Daugėjant profesinių darbo vietų, Hiustone apsigyveno daugelis aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų.

1997 m. Ly P. Braunas buvo išrinktas pirmuoju miesto afroamerikiečiu meru.[31]

XXI amžiusKeisti

2001 m. birželį tropinė audra „Alison“ sukėlė didžiausią potvynį miesto istorijoje, kuomet mieste iškrito apie 1 000 mm kritulių. Dėl šios audros miestas patyrė milijardinius nuostolius, 20 žmonių žuvo.[32]

Tų pačių metų gruodį Hiustone įsikūrusi energetikos įmonė „Enronpatyrė didžiausią bankrotą Jungtinių Valstijų istorijoje, kai buvo atskleista daug neaiškių buhalterinių procedūrų, į kurias buvo įtraukta ir „Enron“ apskaitinė įmonė „Arthur Andersen“. Po šio skandalo nukrito „Enron“ įmonės akcijos kaina (nuo ~90 JAV dolerių iki kelių centų). Bendrovė prarado daugiau nei 70 milijardų dolerių.[33] Bendrovė 2007 m. buvo uždaryta.

2005 m. rugpjūčio mėn. Hiustonas tapo prieglauda daugiau nei 150 tūkst. žmonių iš Naujojo Orleano, kurie evakavosi nuo uragano „Katrina“.[34] Po mėnesio apie 2,5 milijono Hiustono rajono gyventojų evakavosi, kai uraganas „Rita“ priartėjo prie Meksikos įlankos krantų, vis dėl to teritorija aplink Hiustoną daug žalos nepatyrė. Ši evakuacija buvo masiškiausia JAV istorijoje.[35][36] 2008 m. rugsėjį prie Hiustono priartėjo uraganas „Ike“. 40% Galvestono salos gyventojų atsisakė palikti namus, kadangi bijojo eismo problemų, kilusių 2005 m. po uragano „Ritos“ evakuacijos. Hiustonas buvo kelis kartus užtvindytas lietaus sukeltų potvynių[37], per 2015 ir 2016 m. potvynius miestas buvo apsemtas apie 30 cm vandens.[38] Dar vienas potvynis įvyko 2017 m. rugpjūtį, kai uraganas „Harvis“ praūžė virš Teksaso pietryčių. Tai sukėlė smarkius potvynius Hiustono apylinkėse – kai kuriose vietose miestas buvo apsemtas 1 300 mm vandens.[39] Apskaičiuota, kad Hiustono apylinkėms padaryta žala siekia 125 milijardus JAV dolerių[40], todėl uraganas „Harvis“ yra laikomas viena baisiausių stichinių nelaimių per visą JAV istoriją[41], jo metu žuvo daugiau nei 70 žmonių.

Nuo 2000-ųjų, Hiustone yra įvykę daugybė pramoninių nelaimių ir statybų avarijų. 2019 m. OSHA nustatė, kad Teksaso valstijoje yra įvykę daugiausiai statybinių kranų avarijų šalyje.[42] 2008 m. Hiustone įvykus krano avarijai žuvo keturi bei buvo sužeisti šeši žmonės. Šis kranas buvo vienas didžiausių šalyje bei galėjo pakelti apie 500 tonų svorį.[43] Dėl industrinės infrastruktūros esančios Hiustone, stichinės nelaimės (tokios kaip uraganas „Harvis“) yra sukėlusios naftos bei kitų cheminių medžiagų avarijų, įskaitant 2017 m. „Arkema“ cheminių medžiagų gamyklos sprogimus.

GeografijaKeisti

Geografinė padėtisKeisti

KlimatasKeisti

ReljefasKeisti

IšsidėstymasKeisti

ArchitektūraKeisti

LiteratūraKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7431-houston-hjustonas-hiustonas
  2. „Hiustono demografija“. 
  3. Reyes, Kyle Bentle, Jonathon Berlin, Cecilia. „Charts of metro areas that gained and lost the most people and how the Chicago area compares“. chicagotribune.com (anglų). Suarchyvuotas originalas 2020-4-15. Nuoroda tikrinta 2020-4-15. 
  4. „Facts and Fictures“. www.houstontx.gov. Suarchyvuotas originalas February 21, 2019. Nuoroda tikrinta 2020-04-15. 
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 McComb, David G. (January 19, 2008). „Houston, Texas“. Handbook of Texas Online. Suarchyvuotas originalas April 12, 2011. Nuoroda tikrinta 2020-04-15.  Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; vardas "HouHTO" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu
  6. Population of the 100 Largest Cities and Other Urban Places in the United States: 1790 to 1990 Archyvuota kopija March 14, 2007, iš Wayback Machine projekto..Tikrinta 2020-04-16.
  7. „Recession (1980-1990)“. Nuoroda tikrinta 2020-04-16. 
  8. Jeannie Keve (2013-05-03). „Houston's economy - diversified, but still all about energy“. Houston Chronicle. Nuoroda tikrinta 2020-04-16. 
  9. Kurt Badenhausen (2012-06-27). „While Rest Of U.S. Economy Plods, Houston Gets Hot“. Forbes. Nuoroda tikrinta 2020-04-16. 
  10. „Economic Base Diversification“ (PDF). Greater Houston Partnership. 2013-07-25. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-04-16. Nuoroda tikrinta 2015-01-06. 
  11. Handbook of Texas Online, Carol A. Lipscomb, "Karankawa Indians," accessed May 28, 2020.
  12. Handbook of Texas Online, Dorothy Couser, "Atakapa Indians," accessed May 28, 2020
  13. Audet, Marye. "Houston’s Native American Heritage Runs Deep." Houston Family Magazine. Published October 31, 2013.
  14. "Austin, John". Texas Handbook Online. Texas State Historical Association..
  15. „City Hall History“. Администрация Хьюстона. Suarchyvuotas originalas 2007-06-23. Nuoroda tikrinta 2020-04-16. 
  16. Williams, Amelia W. (August 24, 2016). „Allen, Augustus Chapman“. Handbook of Texas Online. Texas State Historical Association. Suarchyvuotas originalas April 12, 2018. Nuoroda tikrinta April 12, 2018. 
  17. Perry, John (Summer 2006). „Born on the Bayou: city's murky start“. City Savvy (Online ed.). City of Houston. Suarchyvuotas originalas December 18, 2011. 
  18. Looscan, Adele B. (1914). „Harris County, 1822–1845“. Southwestern Historical Quarterly 19: 37–64. Suarchyvuotas originalas March 27, 2016. Nuoroda tikrinta March 18, 2016. 
  19. Cotham, Edward T. (2004). Sabine Pass: The Confederacy's Thermopylae. Austin: University of Texas Press. ISBN 978-0-292-70594-4.
  20. J.H.W. Stele to Sayers, September 11–12, 1900 Archyvuota kopija November 17, 2010, iš Wayback Machine projekto.. Texas State Library & Archives Commission, Retrieved on August 31, 2007
  21. Olien, Diana Davids (2002). Oil in Texas: The Gusher Age, 1895–1945. Austin: University of Texas Press. ISBN 978-0-292-76056-1.
  22. „Marvin Hurley, 1910–1920, Houston History“. Suarchyvuotas originalas April 19, 2008. Nuoroda tikrinta April 6, 2008. 
  23. Gibson, Campbell (June 1998). „Population of the 100 Largest Cities and Other Urban Places in the United States: 1790 to 1990“. U.S. Census Bureau. Suarchyvuotas originalas October 5, 2018. 
  24. Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu census1
  25. „Houston Ship Channel“. TSHA Handbook of Texas. June 15, 2010. Suarchyvuotas originalas February 1, 2015. Nuoroda tikrinta May 5, 2015. 
  26. Carlson, Erik (February 1999). „Ellington Field: A Short History, 1917–1963“ (PDF). National Aeronautics and Space Administration. Suarchyvuotas originalas (PDF) November 2, 2006. Nuoroda tikrinta February 18, 2007. 
  27. Streetman, Ashley. „Houston Timeline“. Houston Institute for Culture. Suarchyvuotas originalas December 8, 2006. Nuoroda tikrinta February 6, 2007. 
  28. „Shipbuilding“. TSHA Handbook of Texas. Suarchyvuotas originalas May 6, 2011. Nuoroda tikrinta February 18, 2007. 
  29. Barks, Joseph V. (November 2001). „Powering the (New and Improved) "Eighth Wonder of the World"“. Electrical Apparatus. 
  30. „Polish-Texans“. Texas Almanac 2004–2005. Suarchyvuotas originalas July 3, 2018. Nuoroda tikrinta July 3, 2018. 
  31. „Lee P. Brown – Biography“. TheHistoryMakers.com. Suarchyvuotas originalas November 10, 2016. Nuoroda tikrinta January 22, 2007. 
  32. Ward, Christina (June 18, 2001). „Allison's Death Toll Hits 43“. RedCross.org. Suarchyvuotas originalas December 4, 2006. Nuoroda tikrinta January 1, 2007. 
  33. Frontain, Michael (February 9, 2017). „Enron Corporation“. Handbook of Texas Online. Texas State Historical Association. Suarchyvuotas originalas October 9, 2018. Nuoroda tikrinta April 28, 2018. 
  34. „Katrina's Human Legacy“. Houston Chronicle. August 27, 2006. Suarchyvuotas originalas September 15, 2012. Nuoroda tikrinta August 29, 2007. 
  35. Flakus, Greg (September 25, 2005). „Recovery Beginning in Areas Affected by Hurricane Rita“. Voice of America News. Suarchyvuotas originalas January 10, 2007. Nuoroda tikrinta January 10, 2007. 
  36. 8th Congressional District of Texas 2007 Appropriations Project Requests Archyvuota kopija January 7, 2007, iš Wayback Machine projekto.. Congressman Kevin Brady, 8th District of Texas. Retrieved on January 10, 2007.
  37. Davis, Aaron; Gillum, Jack; Tran, Andrew. „How Houston's 'Wild West' growth may have contributed to devastating flooding“. Washington Post (anglų). Suarchyvuotas originalas March 27, 2018. Nuoroda tikrinta September 10, 2018. „At the same time, severe storms are becoming more frequent, experts said. The city's building laws are designed to guard against what was once considered a worst-case scenario — a 100-year storm, or one that planners projected would have only a 1 percent chance of happening in any given year. Those storms have become quite common, however. Harvey, which dumped up to 50 inches of rain in some places as of Tuesday afternoon, is the third such storm to hit Houston in the past three years. In May 2015, seven people died after 12 inches of rain fell in 10 hours during what is known as the Memorial Day Flood. Eight people died in April 2016 during a storm that dropped 17 inches of rain.“ 
  38. Davis, Aaron; Gillum, Jack; Tran, Andrew. „How Houston's 'Wild West' growth may have contributed to devastating flooding“. Washington Post (anglų). Suarchyvuotas originalas March 27, 2018. Nuoroda tikrinta September 10, 2018. „In May 2015, seven people died after 12 inches of rain fell in 10 hours during what is known as the Memorial Day Flood. Eight people died in April 2016 during a storm that dropped 17 inches of rain.“ 
  39. „Texas flood disaster: Harvey has unloaded 9 trillion gallons of water“. The Washington Post. August 27, 2017. Suarchyvuotas originalas August 27, 2017. Nuoroda tikrinta August 27, 2017. 
  40. Mooney, Chris (January 8, 2018). „Hurricane Harvey was year's costliest U.S. disaster at $125 billion in damages“. Texas Tribune. Suarchyvuotas originalas January 9, 2018. Nuoroda tikrinta January 30, 2018. 
  41. "„Harvey certain to be one of the most expensive natural disasters ever“. August 30, 2017. Suarchyvuotas originalas August 30, 2017. Nuoroda tikrinta August 30, 2017.  (31.8 KB)", CNN News. Retrieved on August 25, 2017.
  42. „Texas Leads Nation In Deadly Crane Accidents, Target Of OSHA Safety Enforcement“ (anglų). May 7, 2019. Suarchyvuotas originalas July 23, 2019. Nuoroda tikrinta July 23, 2019. 
  43. Jr, James C. McKinley (July 19, 2008). „4 Killed as Huge Crane Topples at a Houston Refinery“. The New York Times (anglų). ISSN 0362-4331. Suarchyvuotas originalas July 23, 2019. Nuoroda tikrinta July 23, 2019.