Henrikas Čerkesas

Henrikas Čerkesas (1912 m. gegužės 4 d. Ukmergėje, Kauno gubernija, Rusijos imperija – 1935 m. sausio 18 d. Alytuje, Lietuvos Respublika) – Lietuvos jūrų skautas.

Henrikas Čerkesas

Biografija redaguoti

 
J. Čerkesų šeimos kapas Panevėžyje

Gimė poeto Juozo Čerkeso-Besparnio šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais Čerkesai buvo pasitraukę į Rusijos gilumą, į Lietuvą grįžo 1918 m. Vaikystę praleido Skaistakalnio dvaro teritorijoje, kur tėvai buvo pasistatę namą. 1925 m. mirė vienintelis brolis Algirdas.

Nuo mažens Henrikas įsitraukė į skautišką veiklą. Besimokindamas Panevėžio valstybinėje gimnazijoje priklausė Kęstučio skautų draugovės vandens skilčiai, vėliau tapusia Šarūno jūrų skautų draugove. Prie baidarės pritaisė burę ir su kitu jūros skautu Šventąja, Nerimi ir Nemunu pasiekė Tauragę. 1926 m. dalyvavo Šarūno draugovės žygyje valtimis Nevėžio upe iki Kauno ir atgal. 1930 m. H.Čerkesas užėmė pirmą vietą spręsdamas galvosūkius laikraštyje „Skautų aidas“, 1931 m. suteiktas paskautininkio laipsnis. 1933 m. kartu su skiltininku Balsevičiumi luotu, plaustu ir valtimi iš Salų dvaro nukeliavo iki Klaipėdos, kartu nuplaukdami 471 kilometrą. Ši vandens kelionė buvo įvertinta kaip geriausias žygis šalyje. Jis buvo išrinktas Lietuvos skautų sąjungos štabo nariu, suteiktas skautininko vardas.

Gavęs brandos atestatą, 1931 m. įstojo į Pirmojo Lietuvos prezidento A.Smetonos karo mokyklą, kurią po metų baigė kartu su 7–ąją kariūnų aspirantų laida. Suteiktas atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis. Tarnyboje pasireiškė H.Čerkeso meniniai gabumai: jis piešė viršelius ir kt. iliustracijas to meto spaudai – „Kariui", „Skautų aidui", „Akademikui", „Kūno kultūrai ir sveikatai". Tuo metu karių tarpe išpopuliarėjo jo sukurtas tango „Poligono svajonės".

1932 m. rudenį pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete. Tapo universiteto studentų atsargos karininkų „Ramonės" korporacijos vienu iš kūrėjų ir nariu, patvirtintas senjoru. Kartu buvo vienos iš Kauno skautų draugovių draugininku.

1935 m. sausį įsidarbino Alytaus gimnazijos kūno kultūros ir gimnastikos mokytoju, patvirtintas Alytaus tunto tuntininku. Netrukus žuvo susitrenkęs galvą bemokindamas vaikus čiuožti (kitais duomenimis, mirties priežastimi galėjo būti gripo komplikacija). Palaidotas Senosiose Panevėžio kapinėse.

Šaltiniai redaguoti