Vikipedija

Gurniai (Dubininkai)

Šis straipsnis apie kaimą Lenkijoje. Apie kaimą Lietuvoje skaitykite straipsnyje Gurniai.

Gurniai (lenk. Górne, vok. Gurnen) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose: Varmijos Mozūrų vaivadijos Geldapės apskrities Geldapės valsčiuje. 110 gyventojų (2010 m. duomenys).[1]

Gurniai
lenk. Górne
Evangelikų bažnyčios griuvėsiai
Gurniai
Gurniai
54°15′17″ š. pl. 22°26′08″ r. ilg. / 54.25472°š. pl. 22.43556°r. ilg. / 54.25472; 22.43556 (Gurniai (Dubininkai))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis Geldapės apskritis
Valsčius Geldapės valsčius
Gyventojų (2010) 110
Vikiteka Gurniai

Geografija redaguoti

Gurniai išsistatę Varmijos Mozūrų vaivadijos šiaurės rytuose ir vienuolika kilometrų nutolę į pietvakarius nuo apskrities centro Geldapė. Pasiekiami krašto kelio Nr.   atkarpoje tarp Dzingelių (lenk. Dzięgiele) ir Regelių (lenk. Regiele) pasukus tiesiai į Gurnius. Yra ir tolimesnis maršrutas: vaivadijos kelyje Nr.  Ragainiuose pasukus Čarnės (lenk. Czarne) ir Marlinovo (lenk. Marlinowo) link. Geležinkelio prieigos nebeliko, kai geležinkelio linija Lukas–Geldapė per Alecką su stotele Gurniuose (pastatas išlikęs) 1993 m. keleiviams, o 2002 m. ir kroviniams buvo uždaryta. Upių Gurna ir Jara (lenk. Jarka – Geldapės aukštupis) santaka. Rytuose iškilęs 213,4 m aukščio Lauryno kalnas (lenk. Przejmowa Góra, vok. Laurin Berg).

Istorija redaguoti

Pavadinimas greičiausiai kilęs iš vandenvardžio Gurna arba lietuviško asmenvardžio Gurnys.[2] Apylinkėse ankstyvaisiais viduramžiais gyveno jotvingiai, artimiausios jų medinės pilys buvo prie Pliuškiemio ir Kalniškių. Ilgos kovos su kryžiuočiais jotvingius išsekino ir jie turėjo pripažinti savo priešininkų kryžiuočių pranašumą. Į ištuštėjusį kraštą iš pietų kėlėsi mozūrai.

Kaimo pradžia siejama su 1565 m., kai Prūsijos kunigaikštystės hercogas Albrechtas Brandenburgietis Stradūnės (žiūr. Straduń) seniūnui Laurynui von Halle išnuomavo 196 valakus žemės ir penkiolikai metų atleido nuo mokesčių. (Kiti šaltiniai nurodo, kad persikėlėliai iš Mozūrų kaimą įkūrė dar 1540 m.). Gyvenvietė buvo vadinama Šionjarkais (vok. Schönjarcken, pagal Jaros upėvardį). Manoma, kad dar XVII a. kaimas tapo Gurniais, bet tik 1830 m. tai pirmąkart patvirtinta oficialiai. XVIII a. įkurta mokykla, 1800 m. ją lankė 52 mokiniai (pastatas išliko).

Po Lauryno von Halle dvarą valdė von Buddenbrock'ai, Borneman'ai, Prang'ai, Grossmann'ai. XX a. pr. dvaras suklestėjo ir 1910 m. jo valdos jau siekė 800 ha. Vėliau atėjo sunkūs laikai ir 360 ha teko parduoti. Kilo Pirmasis pasaulinis karas, daug gurniečių vyrų buvo mobilizuoti į kaizerinės Vokietijos kariuomenę (žuvusiems prie bažnyčios pastatytas paminklas). Valdant Kleinams, 1921 m. dvaro žemės apėmė 453 ha plotą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą savininkams Kutzmann'ams teliko 59 ha, kaimyninės 65 ūkininkų šeimos apdirbo virš 100 ha žemės. Praūžęs karas dvaro pastatus negrįžtamai sunaikino.

Nuo 1874 m. kaimas tapo Geldapės apskrities Gurnių prūsiško valsčiaus centru.[3] 1910 m. kaime suskaičiuoti 225 gyventojai.[4] 1928 m. buvo prijungti gretimi kaimeliai ir gyventojų skaičius išaugo: 1933 m. – 587, o 1939 m. – jau 603 kaimiečiai.[5]1944 m. gruodžio 17 d. visi gyventojai buvo evakuoti į vakarinę Vokietiją, todėl dar 1947 m.visi išlikę pastatai stovėjo tušti.[6]

Bažnyčia redaguoti

Tai viena seniausių Geldapės apskrities bažnyčių (žinoma nuo 1581 metų). Priklausė evangelikams liuteronams, 1612–17 m. ji buvo rekonstruota. XIX a. viduryje pastatas buvo blogos būklės, nugriuvo bokštas. Po dvylikos metų buvo pastatyta nauja, romaninio stiliaus bažnyčia iš lauko akmenų. Pamaldos laikytos vokiečių, lenkų ir lietuvių kalbomis (per Gurnius ėjo dvi pastarąsias tautas skyrusi linija).[7] 1818 m. parapijoje buvo 2597 tikinčiųjų, iš kurių 600 kalbėjo lietuviškai.[8] Antrojo pasaulinio karo metais sugriauta.

Pokaryje iš Lenkijos vidinių vaivadijų atsikėlę naujieji gyventojai nusprendė senosios bažnyčios nebeatstatinėti. 1957 m. iškilo koplyčia, o 1977 m. buvo pašventinta nauja katalikiška Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, kuri 1984 m. tapo parapijine. Tai vienanavis, 6 m aukščio baltų plytų pastatas, plane turintis 14 m X 8 m išmatavimus. Šalia stovi bokštas. Bažnyčia priskirta Luko vykupijai.[9]

Žymūs žmonės redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Główny Urząd Statystyczny. Portret miejscowości statystycznych w gminie Gołdap (powiat gołdapski, województwo warmińsko-mazurskie) w 2010 r.
  2. ↑ Gurniai // Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015; psl. 176
  3. ↑ Amtsbezirk Gurnen[neveikianti nuoroda]
  4. ↑ Uli Schubert. Gemeindeverzeichnis (Landkreis Goldap)
  5. ↑ Michael Rademacher. Deutsch-österreichisches Ortsbuch (Landkreis Goldap) Archyvuota kopija 2012-12-05 iš Archive.is projekto
  6. ↑ Jan Modzalewski o Górnem
  7. ↑ Žemėlapis Istorinės sritys ir kalbinės genčių ribos // Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015; psl. 27
  8. ↑ Jan Modzalewski o Górnem
  9. ↑ Górne – Parafia pw. Św. Antoniego Padewskiego Archyvuota kopija 2018-07-02 iš Wayback Machine projekto.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gurniai_(Dubininkai)&oldid=7057282"