Kalniškiai I (Geldapė)

Kalniškiai I
lenk. Kolniszki
Kalniškiai I
Kalniškiai I
54°12′04″ š. pl. 22°08′54″ r. ilg. / 54.20111°š. pl. 22.14833°r. ilg. / 54.20111; 22.14833 (Kalniškiai I (Geldapė))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis Geldapės apskritis
Valsčius Geldapės valsčius

Kalniškiai[1] (lenk. Kolniszki, vok. Collnischken, (19381945 m. vok. Burgfelde)) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose: Varmijos Mozūrų vaivadijos Geldapės apskrities Geldapės valsčiuje.

Aprašymas redaguoti

Kaimas nutolęs šeši kilometrai į rytus nuo apskrities centro Geldapės. Jis pasiekiamas iš vaivadijos kelio Nr.  išsukus į Butkūnų (lenk. Botkuny) šalutinį kelią, vedanti į Gurnius (lenk. Górne) arba iš krašto kelio Nr.  ties Kozakais (lenk. Kozaki) laukų keliu pasukus į Kalniškius. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos laukais ėjo geležinkelio linija ElkasĮsrutis, pokaryje ja iki 1993 m. veždavo ir keleivius, dabar tik retkarčiais transportuojami kroviniai iki Geldapės. Apylinkėse gausu nedidelių ežeriukų.

Kalniškiai žinomi nuo 1500 m., apie 1570 m. suteiktas oficialus bažnytkaimio statusas (nuo 1591 m. priklausė Senajai bažnyčiai Geldapėje). Didžiojo maro metu 17091711 m. stipriai ištuštėjo ir dar 1719 m. iš buvusių 60 hufų dirbamos žemės ariami tik 2,5 hufai. Į kaimą, kaip ir į visą kraštą, kėlėsi zalcburgiečiai. Nuo 1801 m. Kalniškiai turėjo savo mokyklą, mokytojas Lottermoser’is pradėjo rašyti kaimo kroniką, kurią mokyt. Krausė 1944 m. pasiėmė į evakuaciją, taip ją išgelbėdamas. XIX a. pab. Kalniškiai atsigavo: 1895 m. buvo suskaičiuoti 430 gyventojų, bet 1910 m. jų vėl sumažėjo – 360 gyv.

XX a. pr. Kalniškiuose siautėjo skarlatinos epidemija, 1901 m. mirė 17 vaikų. Pirmojo pasaulinio karo metais kaimą užėmė carinės Rusijos kariuomenė. Gyventojai buvo išsislapstę apylinkėje ir tik 1915 m. kovo mėn vėl sugrįžo į išplėštas sodybas. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui Kalniškiuose gyveno 431 kaimietis. Karo pabaigoje dauguma kalniškiečių pasitraukė į vakarinę Vokietijos dalį. Pokaryje įsikūrė PGR (atitinka tarybinio ūkio sąvoką Tarybų Sąjungoje), dabar valdos privačiuose rankose.

Piliakalnis redaguoti

Pietuose stūksantis 268 m aukščio „kalnas” (vokiečių žemėlapiuose ši kalva buvo vadinama Wispenberg) davė kaimui vardą. Archeologų nuomone – tai buvęs jotvingių piliakalnis. Apsauginių pylimų nėra, todėl, spėjama, viduramžiais buvo naudojamas apylinkėms stebėti. XXI a. pr. kalvos vakarinė dalis pilnai nukasta.

Žymūs žmonės redaguoti

Išnašos redaguoti

Šaltiniai redaguoti