Guptų imperija

Guptų dinastija (skr. (devanagari): गुप्त राजवंश Gupta Rājavaṃśa) – paskutinė Magadhos valstybės Indijoje dinastija, valdžiusi nuo 320 m. iki 550 m. Jų valstybė buvo viena galingiausių politinių ir karinių jėgų Senovės Indijoje, todėl vadinama Guptų imperija. Šiuo laikotarpiu buvo įvykdyti didžiausi Indijos mokslo pasiekimai, įskaitant matematiką, astronomiją. Taip pat savo aukso amžių pasiekė ir indų religija bei filosofija.

गुप्त राजवंश Guptų dinastija
Magadhos dinastija
← 320 – 550 →
Location of Guptų imperija
Sostinė	Pataliputra
Valdymo forma	monarchija
Era	Senovė
- Atskilo nuo Vakatakų	320 m., 320
- Nukariauja Bangalija (?)	550 m.

Istorija ir užkariavimai

Guptų dinastijos kilmė nėra visiškai aiški. Teiginiai, kad ji galėjo kilti iš Bengalijos nėra neginčytini. Čandragupta III ir IV amžių sandūroje išplėtė vedybiniais ryšiais ir nukariavimais išplėtė savo įtaką Magadhos ir aplinkinuose regionuose. Jo sūnus Samudragupta, laikomas išskirtiniu karvedžiu Indijos istorijoje, tęsė užkariavimus ir pavertė Guptų imperiją dominuojančia jėga Šiaurės Indijoje. Čandragupta II atrėmė sakų (Indoskitų) ekspansiją į Indijos subkontinentą. Skandragupta, laikomas paskutiniu iš didžiųjų dinastijos valdovų, susidūrė su dar didesne grėsme: kylančia Pušjamitrų dinastija ir hefthalitų (baltųjų hunų) invazija į Indijos šiaurę. Jis sėkmingai susidorojo su konkurentais ir labai sunkiai atrėmė ateivių įsiveržimą. Nepaisant to karo išlaidos išsekino valstybę ir labai paspartino jos žlugimą.

Kultūra

Nepaisant nuolatinių karų, Guptų imperija laikoma visapusiško klestėjimo laikotarpiu Indijoje. Efektyvios administracijos pagalba užtikrinusi vidinį stabilumą ir gerbūvį, ji sukūrė sąlygas gimti įvairių meno rūšių šedevrams. Guptų periodas laikomas Indijos civilizacijos klasikiniu, arba aukso, amžiumi.

Aukšto lygio pasiekė literatūra (puranos, Kalidasos dramos sanskrito kalba), menai, architektūra, mokslai, ypač astronomija ir matematika. V a. astronomas ir matematikas Aryabhata nustatė, kad π=3,1416, saulės metai – 365,3586 dienų. Indijoje buvo išrastas žaidimas čaturanga (dabartiniai šachmatai), per Iraną ir arabus X a. pasiekęs Europą. Matematikos, astronomijos ir kitų mokslų atradimai, pasiekti šiuo laikotarpiu, padarė labai stiprią įtaką kitoms civilizacijoms, tarp jų ir Europai (pvz., Indiški skaitmenys, tarp jų nulis bei dešimtainė sistema, per arabus pasiekė Europą).

Visos indų religijos Guptų valdymo metu taip pat susilaukė aukso amžiaus. Vyravo tolerantiška atmosfera, kilo švetyklos (pvz., Elora, Adžanta, vienuolynai ir universitetai (Nalanda, Somapura).

Vyko aktyvi prekyba tiek su kaimynine Sasanidų imperija vakaruose, tiek su Pietryčių Azija, kuriai tai buvo kultūrinės Indijos įtakos pradžia. Egzistavo ir diplomatiniai ryšiai su Kinija.

Dinastijos valdovai

• Čandragupta
• Samudragupta
• Čandragupta II
• Kumaragupta
• Skandagupta
• Narašimhagupta