Grybavimas

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Grybavimas – grybų rinkimas maistui miške. Grybavimas ypač populiarus Vidurio ir Rytų Europos šalyse (Lenkijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kt.) taip pat vietomis Šiaurės Europoje, Viduržemio regione, JAV. Grybavimas gali būti verslas – surinkti grybai priduodami į supirkimo punktą arba pardavinėjami turguje, prie kelio; tai taip pat gali būti hobis – grybaujama siekiant pabūti gamtoje, pasivaikščioti, patirti ieškojimo ir rinkimo azartą bei pririnkti grybų maistui.

Žmonės grybus rinkdavo nuo senų laikų
Dainavos girioje surinkti grybai

Grybaujant labai svarbu atskirti valgomus grybus nuo nuodingų, rinkti tik gerai žinomus grybus. Grybus reikia nupjauti, o ne rauti, kad liktų grybiena ir vėl galėtų užaugti grybas. Geriausia rinkti į pintines, kibirus, o ne į maišelius, nes ten grybai susigulės ir praras formą. Einant į mišką svarbu pasirūpinti tinkama apranga: drabužiais ilgomis rankovėmis, aukšta apykakle, kepure, kad būtų išvengta įbrėžimų, sužalojimų, bei nepatektų erkės; būtina patvari, drėgmės nepraleidžianti, patogi avalynė. Vykstant į gerai nepažįstamą mišką reikia turėti kompasą. Surinktus grybus reikia tinkamai apdoroti.

Lietuvoje dažniausiai renkami baravykai, raudonviršiai, lepšės, voveraitės, žaliuokės, paliepiai, kelmučiai, ūmėdės ir kt.

NuorodosKeisti