Greville G. Corbett
| Greville G. Corbett | |
|---|---|
| Gimė | 1947 m. gruodžio 23 d..svg){kind=small} Jungtinė Karalystė
|
| Veikla | kalbininkas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Birmingamo universitetas |
Grevilas G. Korbetas (angl. Greville G. Corbett, 1947 m. gruodžio 23 d., Jungtinė Karalystė) – britų kalbininkas, kalbų tipologijos ir slavų kalbų specialistas, autoritetingų darbų apie giminę, skaičių, derinimą pasaulio kalbose autorius.
Biografija
redaguoti1970 m. Birmingamo universitete baigė prancūzų ir rusų kalbų bakalauro studijas. 1971 m. šiame universitete baigė magistro studijų rusų kalbos ir kalbotyros programą. 1971–1973 m. stažavo Belgrado universitete ir Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universitete.
1976 m. Birmingamo universitete apgynė disertaciją, tema – „Būdvardžių derinimo problemos rusų kalboje“ (angl. Problems of Adjectival Agreement in Russian).
Nuo 1974 m. dirba Sario universitete,[1] 1974–1985 m. buvo dėstytojas, 1985–1988 m. – rusų kalbos lektorius, 1988–2000 m. – kalbotyros ir rusų kalbos profesorius. Nuo 2000 m. yra fundamentaliųjų tyrimų profesorius, nuo 2002 m. – nusipelnęs profesorius. Vadovauja Sario morfologijos grupei.
1995 m. dalyvavo A. Kubriko vadovaujamoje Maskvos universiteto kalbotyros ekspedicijoje Dagestane cachurų kalbai tirti.[2]
1997 m. tapo Britų akademijos nariu, 2000 m. – Socialinių mokslų akademijos akademiku, o 2008 m. – Europos akademijos nariu.
Taip pat jis yra ne vienos mokslo bendrijos narys, tarp šių bendrijų minėtinos Kalbų tipologijos asociacija, Britanijos slavų ir Rytų Europos tyrimų asociacija, Didžiosios Britanijos kalbotyros asociacija, Australijos kalbotyros bendrija, Europos kalbotyros bendrija, Amerikos kalbotyros bendrija ir kt. Žurnalo „Russian Linguistics“ redkolegijos narys.
Turi tris sūnus: Deividą (g. 1978), Janą (g. 1981), Piterį (g. 1983).[3]
Moksliniai interesai
redaguotiPagrindiniai moksliniai interesai, jo paties žodžiais,[4] aprėpia dvi sritis:
- kalbos universalijas ir kalbų tipologiją, visų pirma morfosintaksės požymių tipologijos sritį, ypač giminę ir skaičių;
- morfologiją, taip pat ir formalųjį morfologijos modeliavimą į tipologiją orientuotu Network Morphology metodu, sukurtu su Normanu Frezeriu.
Be to, G. Korbetas yra daugybės darbų apie morfologijos ir sintaksės reiškinius slavų kalbose, apie spalvų reikšmių tipologiją ir psicholingvistiką autorius. Mokslininko tyrinėtoms kalboms priklauso Dagestano arčinų kalba.
Bibliografija
redaguoti- Corbett, Greville G. (1979). Predicate Agreement in Russian. (Birmingham Slavonic Monographs, 7.) Birmingham.
- Corbett, Greville G. (1991). Gender. Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-32939-2
- Corbett, Greville G. (2000). Number. Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-64016-9
- Corbett, Greville G. (2006). Agreement. Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-00170-0
- Chumakina, Marina; Dunstan Brown; Greville G. Corbett & Harley Quilliam (2007). A dictionary of Archi: Archi-Russian-English (Online edition). University of Surrey. http://dx.doi.org/10.15126/SMG.16/2
- Corbett, Greville G. (2012). Features. Cambridge University Press. ISBN 978-1-107-02623-0
Redaguoti darbai
redaguoti- Comrie, Bernard; Corbett, Greville G. (1993). The Slavonic Languages. Routledge. ISBN 978-0-415-04755-5
- Chumakina, Marina; Corbett, Greville G. (2012). Periphrasis: The Role of Syntax and Morphology in Paradigms. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-726525-3
- Brown, Dunstan; Chumakina, Marina; Corbett, Greville G. (2012). Canonical Morphology and Syntax. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-960432-6
- Baerman, Matthew; Brown, Dunstan; Corbett, Greville G. (2015). Understanding and Measuring Morphological Complexity. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-872376-9
- Bond, Oliver; Corbett, Greville G.; Chumakina, Marina; Brown, Dunstan (2016). Archi: Complexities of agreement in cross-theoretical perspective. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-874729-1
Išnašos
redaguoti- ↑ Pasaulio vietovardžiai. „Sãris“. VLKK. Nuoroda tikrinta 2020-04-10.
- ↑ 45 Aleksandro Kubriko ekspedicija
- ↑ Кто есть кто в современной русистике / Ред. Ю. Караулов, А. Мустайоки. М.—Хельсинки: Discimus Oy, 1994. С. 134.
- ↑ Academy of Europe: CV