Bernard Comrie

Bernard Comrie
Gimė	1947 m. gegužės 23 d. Sanderlandas,  Jungtinė Karalystė
Veikla	kalbininkas
Pareigos	profesorius
Alma mater	Kembridžo universitetas

Bernardas Komris (angl. Bernard Comrie, 1947 m. gegužės 23 d. Sanderlandas, Jungtinė Karalystė) – Amerikoje gyvenantis britų kilmės kalbininkas, ilgai dirbęs Vokietijoje; vienas iš svarbiausių ir įžymiausių šiuolaikinių tipologų, poliglotas, laisvai kalbantis daugybe Europos ir kitų kraštų kalbų.

Vienas iš Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto Leipcige direktorių, pirmasis tarptautinės Lingvistinės tipologijos asociacijos pirmininkas (1995–1999 m.), Kalifornijos Santa Barbaros universiteto garbės profesorius (nuo 2002 m.), Britų akademijos narys korespondentas (nuo 1999 m.), Rusijos mokslų akademijos užsienio narys (nuo 2016 m.), daugybės kitų užsienio akademijų garbės narys ir ne vieno universiteto garbės daktaras.

Biografija

B. Komrio pradinis mokslinės veiklos periodas susijęs su Kembridžo universitetu, kurį jis baigė 1968 m. ir kur vėliau apgynė mokslų kandidato disertaciją (1972 m.), čia iki 1978 m. dėstė įvairius kursus, taip pat ir slavų kalbų tyrimų skyriuje. Nuo 1978 iki 1998 m. dirbo JAV, dėstė Los Andžele esančiame Pietų Kalifornijos universitete. 1997 m. Leipcige ėmė vadovauti Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto kalbotyros skyriui, kuris jo vadovaujamas virto didžiausiu Europoje (ir vienu iš svarbiausių pasaulyje) lingvistinės tipologijos tyrimų centru. (2015 m. skyrius uždarytas, nes B. Komris išėjo į pensiją).

8-ojo dešimtmečio pabaigoje stažavo Sovietų Sąjungoje, tyrė Sovietų Sąjungos neslaviškas kalbas (o būtent Tolimosios Šiaurės ir Kaukazo kalbas); palaikė glaudžius asmeninius ryšius su daugybe Rusijos tipologų.

Žmona – Akiko Kumahira Komri, kalbininkė, 1988 m. JAV apgynusi disertaciją apie „paslankiuosius kvantorius“ japonų kalboje.

B. Komris 2007–2008 m. buvo Europos kalbotyros bendrijos prezidentas.

Mokslinis indėlis

B. Komrio moksliniai interesai įvairūs, bet pagrindiniai jo darbai sutelkti į kalbos universalijų teorijos plėtotę, gramatikos ir sintaksės tipologiją ir pasaulio kalbų tipologijos tyrimus. Įvairiuose arealuose (nuo Dagestano iki Naujosios Gvinėjos) atliko intensyvius lauko tyrimų darbus, jo studijose aktyviai naudojama indoeuropiečių, Uralo, japonų, Šiaurės rytų Kaukazo, čiukčių-kamčiadalų, semitų, Australijos aborigenų, papuasų ir daugybės kitų kalbų medžiaga. Žinomiausios jo monografijos – apie morfologijos ir sintaksės kalbos universalijų teoriją (1981 m.), taip pat įžymios rūšies (1976 m., pataisyti leidimai 1978 ir 1981 m., iš viso knyga leista 9 kartus, išversta į korėjiečių ir japonų kalbas) ir laiko (1985 m.) kategorijų pasaulio kalbose tipologinės apžvalgos. B. Komris aktyviai dalyvavo Kalbos struktūrų pasaulinio atlaso projekte, atlasas išleistas 2005 m., o šiuo metu mokslininkas tęsia Kaukazo kalbų tyrimus.

Bibliografija

• Aspect: an introduction to the study of verbal aspect and related problems. Cambridge University Press, 1976.
• The languages of the Soviet Union. Cambridge University Press, 1981.
• Language universals and linguistic typology: syntax and morphology. Oxford: Blackwell, Chicago: University of Chicago Press, 1981.
• Tense. Cambridge University Press, 1985.
• The world’s major languages / Ed. by Bernard Comrie. London: Croom Helm, Oxford: Oxford University Press, 1987.
• Комри Б., Мэтьюс С., Полински М., Эйтчисон Д. Атлас языков мира. М.: Лик пресс, 1998.
• The World Atlas of Language Structures / Ed. by Martin Haspelmath, Matthew S. Dryer, David Gil and Bernard Comrie. Oxford University Press, 2005.
• Халилов М. Ш., Комри Б. Словарь языков и диалектов народов Северного Кавказа: сопоставление основной лексики. Лейпциг, Махачкала: Институт эволюционной антропологии им. Макса Планка, 2010. — ISBN 978-3-00-035064-1

Nuorodos

• Asmeninis puslapis Leipcigo EAI tinklalapyje
• Asmeninis puslapis Santa Barbaros universiteto tinklalapyje