Graibyčių pilkapynas

Graibyčių pilkapynas ir kapinynai – prūsų pilkapynas ir du kapinynai Sembos pusiasalyje, 3 km į pietvakarius nuo Girmavos miestelio, prie Graibyčių kaimo (Žuvininkų apskritis, nuo 1946 m. rus. Русское – Ruskoje, Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sritis).

Tyrimai

Į rytus nuo kaimo buvo du pilkapiai, datuojami ankstyvuoju geležies amžiumi. Suardyti. Iš jų į Karaliaučiaus muziejų „Prussia“ pateko urnos fragmentų ir du žalvariniai smeigtukai. Pirmasis kapinynas yra Girmavos upės kairiajame krante. 1884 m. ir 1886 m. jį tyrinėjo Georgas Bujakas ir Johanas Heidekas, 1903 m. tyrė Adalbertas Becenbergeris ir Emilis Holakas. Rasti 485 kapai. Mirusieji laidoti sudeginti urnose su gausiomis įkapėmis. IV a. – V a. kapuose urnos iki 0,5 m aukščio. Dauguma kapų apdėti akmenimis. Rasta daug papuošalų – daugiausia segių (157), diržo sagčių ir apkalų, apyrankių, antkaklių, žiedų, stiklo, gintaro ir emalio karolių; ginklų (ietigalių, kovos peilių-durklų, antskrydžių), darbo įrankių (pjautuvų, kirvių, ylų, verpstukų), žalvarinių indų, sidabrinė antkaklė, žieduotųjų ir žvaigždine kojele segių, Antoninų dinastijos (96-192 m.) Trajano, Hadriano, Antonino Pijaus, Faustinos I, Marko Aurelijaus ir Faustinos II imperatorių ir jų žmonų romėniškų monetų. Itin retas archeologinis radinys – atvežtinė Panonijos (Romos provincija) segė. Kapinynas datuojamas I a. – X a.

Į pietryčius nuo pirmojo kapinyno, žemumoje, 1990 m. rastas antrasis; jį tyrinėjo G. Proninas ir M. Smirnova. Mirusieji laidoti nedeginti, keli – palaidoti kniūbsti, šalia rasta ir žirgų kapų. Įkapių mažai. Kapinynas datuojamas II tūkstantmečio pradžia.