Gerhard Richter
Gerhardas Richteris | |
---|---|
G. Richteris 2005 metais | |
Gimė | 1932 m. vasario 9 d. Dresdenas, Vokietija |
Tautybė | vokietis |
Veikla | Tapytojas |
Gerhardas Richteris (vok. Gerhard Richter, g. 1932 m.) – XX a. antros pusės ir XXI a. pr. Vokietijos menininkas, tapytojas.
Biografija
redaguotiGerhardas Richteris gimė 1932 m. vasario 9 d. Horst ir Hildegard Richter šeimoje Dresdene. Tėvas buvo mokytojas, motina − knygų pardavėja. G. Richteris 1952−1957 m. mokėsi Dresdeno dailės akademijoje, tapė socialinio realizmo stiliumi. Po to persikėlė į Diuseldorfą, kur dirbo fotolaboratorijos techniku. 1961−1963 m. G. Richteris mokėsi Diuseldorfo dailės akademijoje pas Karl Otto Götz. Pirmoji G. Richterio personalinė paroda įvyko 1963 m. Möbelhaus Berges Diuseldorfe.
Dailininko kūrybai buvo būdingas fototapybos stilius, kai savo paties darytas peizažų, natiurmortų, portretų nuotraukas jis naudojo kaip pagrindą paveikslams. Šiuose G. Richterio paveiksluose yra sunkiai nustatoma atskirtis tarp fotografijos ir tapybos. 1967 m. G. Richteris laimėjo Junger Westen dailės prizą Reklinghauzene. Maždaug tuo metu dailininko kūryboje prasidėjo „konstruktyvioji“ fazė, kurią sudarė spalvų gamos, pilkieji paveikslai, papildytieji paveikslai ir 48 portretai, taip pat kūriniai su veidrodžiais. 1972 m. G. Richterio kūriniai eksponuoti Venecijos bienalėje. Dailininkas eksponavo „Documenta“ parodose Kaselyje 1972, 1977, 1982, 1987, 1992 ir 1997 metais.
1971–1994 m. G. Richteris profesoriavo Diuseldorfo dailės akademijoje. 1976 m. įvyko pirmoji G. Richterio retrospektyvinė paroda Brėmeno Kunsthalėje. Dailininkas tapė abstrakčius ir fotorealistinius paveikslus, kūrė fotografijas ir stiklo dirbinius. 1982 m. dailininkas buvo apdovanotas Arnold-Bode prizu „Documenta 7“ parodoje, 1985 m. − Oskaro Kokoškos prizu Vienoje, 1997 m. − Praemium Imperiale Japonijoje. Nuo 1983 m. G. Richteris gyveno Kelne, kurio katedrai 2007 m. sukūrė vitražą.
Pagrindinės parodos:
- 1963 m. įvyko pirmoji G. Richterio personalinė paroda Möbelhaus Berges Diuseldorfe;
- 1972 m. − Venecijos bienalėje;
- 1973 m. − Reinhard Onnasch galerijoje Niujorke;
- 1976 m. − pirmoji retrospektyvinė paroda Brėmeno Kunsthalėje;
- 1978 ir 1979 m. − Van Abbemuseum Eindhovene ir Whitechapel dailės galerijoje Londone;
- 1988 m. − retrospektyva Ontario dailės galerijoje Toronte, Čikagos dabartinio meno muziejuje, Hiršhorno muziejuje Vašingtone ir San Francisko šiuolaikinio meno muziejuje;
- 1991 m. − Teito galerijoje Londone;
- 1994 m. − Karalienės Sofijos muziejuje Madride;
- 1997 m. − Martin-Gropius-Bau Berlyne;
- 1999 m. − Astrup Fearnley muziejuje, Oslas;
- 2002 m. − Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje;
- 2003 m. − Hiršhorno muziejuje ir skulptūrų sode, Vašingtonas;
- 2004 m. − Bonos dailės muziejuje;
- 2008 m. − Nacionaliniame Kinijos muziejuje, Pekinas;
- 2009 m. − Nacionalinėje portretų galerijoje, Londonas;
- 2011 m. − retrospektyva Teit Modern galerijoje, Londonas;[1]
- 2012 m. − Pompidu centre Paryžiuje.
Gerhardas Richteris 2009 m. buvo paskelbtas brangiausiu iš gyvenančiųjų pasaulio dailininkų.[2] 2008 m. jo kūriniai eksponuoti Vilniaus šiuolaikinio meno centre. 2015 m. G. Richterio abstrakcionistinis paveikslas „Abstraktes Bild“ viešo aukciono metu buvo parduotas už 46,3 mln. JAV dolerių.[3] Paveikslas „Katedros aikštė, Milanas“ 2013 m. buvo parduotas už 37 mln. JAV dolerių.[4]
Kūrinių galerijos
redaguotiNuorodos
redaguotiIšnašos
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- guggenheim.org/ Archyvuota kopija 2015-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica
- Išplėstinė G. Richterio biografija