Genčų senosios kapinės
| Genčų senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Genčų senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 0,05 ha | ||
| Naudotas | XVI a. – XX a. pr. | ||
| Tirtas | 1985 m. | ||
Genčų senosios kapinės, vadinamos Senkapiais, Kapeliais, Markapiais – neveikiančios kapinės centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Genčuose (Kretingos seniūnija), 0,78 km į šiaurės vakarus nuo Paupio gatvės tilto per Skroblupį, Tūbausių tvenkinio rytinio pakraščio pusiasalyje.
Kapinės redaguoti
Ovalo plano, pailgos rytų - vakarų kryptimi, 30 m ilgio, 15 m pločio, apjuostos lauko akmenų tvora,[1] kurios išlikę pavieniai stambesni akmenys. Rytinėje dalyje stovi koplytėlė, priekiniu fasadu atsukta į pietus. Laidojimo žymių nesimato.
Teritorijos plotas – 0,05 ha.[2]
Koplytėlė redaguoti
Stačiakampė stačiasienė, vienkamarė, atvira iš vienos pusės, su dvišlaičiu stogeliu. Sienos tašytų akmenų blokelių mūro, nugariniame ir šoniniame fasaduose aklinos, o priekyje įrengtos vienvėrės lentinės durelės. Frontonas trikampis, aklinas, statmenų lentų. Stogas medinės konstrukcijos, apskardintas. Virš kraigo kyla geležinis kaltinis kryželis.
Istorija redaguoti
Kapinės buvo įrengtos Akmenos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje. Veikė nuo XVI a. iki XVIII a. pabaigos. Laidoti Genčų kaimo gyventojai, daugiausia mirę nuo maro ir kitų užkrečiamų ligų. Dėl to kapines pradėta vadinti Maro kapeliais.
Mirusiuosius pradėjus laidoti Kretingos parapijos kapinėse, apleistuose kaimo kapeliuose iki pat XX a. trečiojo dešimtmečio pradžios retsykiais laidoti savižudžiai, nekrikštai, skenduoliai, infekcinių ligų aukos.
Kapines juosė akmenų pylimas, kuris tarpukariu ir sovietmečiu apardytas akmenis panaudojant statyboms. Nuo seno kapinėse stovėjo keletas monumentalių, kryžmiškų kryžių, o priešais juos – medinė koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos ir 2 angelų skulptūromis. Senajai koplytėlei sunykus, Jonas Kontrimas 1934 m. pastatė mūrinę, o abipus jos – porą ąžuolinių kryžių.
1944 m. palei kapinių šiaurinį pakraštį vokiečių kariai buvo išsikasę apkasus.
1988 m. įrengus Tūbausių tvenkinį, aukštumos kyšulys su kapinėmis tapo sala, o 2010–2011 m. pastačius Tūbausių hidroelektrinę ir sumažėjus vandens lygiui – virto pusiasaliu.
Pasakojama, kad prie kapinių vaidendavosi, vėlyvą vakarą ar naktį nei vienas žmogus nedrįsdavęs pro jas praeiti. Į pietus nuo kapinių ariamoje dirvoje buvo randama žalvarinių papuošalų ir žmonių kaulų.
1985 m. kapinių aplinką tyrinėjo Jonas Stankus (Lietuvos istorijos institutas). Archeologinių radinių ar kultūrinio sluoksnio nerasta.
Saugotinas kultūros paveldo objektas. 1972–1984 m. – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR515).[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
- ↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – [Kaunas]: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, [1983]
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973
Nuorodos redaguoti
- Kretingos krašto enciklopedija: Genčų senosios kapinės (Markapiai) Archyvuota kopija 2021-12-03 iš Wayback Machine projekto.