Genčų senosios kapinės

Genčų senosios kapinės
[[Image:|250px]]

Genčų senosios kapinės
Koordinatės
55°58′28″š. pl. 21°17′10″r. ilg. / 55.97437°š. pl. 21.286241°r. ilg. / 55.97437; 21.286241Koordinatės: 55°58′28″š. pl. 21°17′10″r. ilg. / 55.97437°š. pl. 21.286241°r. ilg. / 55.97437; 21.286241
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Kretingos seniūnija
Plotas 0,05 ha
Naudotas XVIXIX a.
Žvalgytas 1957, 1982, 1984, 1995 m.
Tirtas 1985 m.

Genčų senosios kapinės, vadinamos Senkapiais, Markapiais – neveikiančios kapinės centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Genčų kaime (Kretingos seniūnija), 0,78 km į šiaurės vakarus nuo Paupio gatvės tilto per Skroblupį, Tūbausių tvenkinio rytinio pakraščio saloje.

KapinėsKeisti

Ovalo plano, pailgos rytų - vakarų kryptimi, 30 m ilgio, 15 m pločio, apjuostos lauko akmenų tvoros,[1] kurios išlikę pavieniai stambesni akmenys. Rytinėje dalyje stovi koplytėlė, priekiniu fasadu atsukta į pietus. Laidojimo žymių nesimato.

Teritorijos plotas – 0,05 ha.[2]

KoplytėlėKeisti

Stačiakampė stačiasienė, vienkamarė. Sienos tašytų akmenų mūro, priekyje įrengtos vienvėrės lentinės durelės. Stogas medinės konstrukcijos, dvišlaitis. Frontonas trikampis, lentinis. Virš kraigo kyla geležinis kaltinis kryželis.

IstorijaKeisti

Kapinės buvo įrengtos Akmenos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje. Veikė XVIXIX a., laidoti Genčų kaimo gyventojai. XIXXX a. pr. buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai. Vadinamos Senkapiais, Markapiais.

Kapines žiedu juosė akmenų pylimas. Rytų pusėje stovėjo medinė koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos ir 2 angelų skulptūromis, o abipus jos – po ąžuolinį kryžių. Koplytėlei sunykus, 1934 m. Jonas Kontrimas pastatyta mūrinę. 1944 m. palei kapinių šiaurinį pakraštį vokiečių kariai buvo išsikasę apkasus.

1988 m. įrengus Tūbausių tvenkinį, kapinių kyšulys buvo apsuptas vandens, tapo sala.

Pasakojama, kad prie kapinių vaidendavosi, vėlyvą vakarą ar naktį nei vienas žmogus nedrįsdavęs pro jas praeiti. Į pietus nuo kapinių ariamoje dirvoje buvo randama žalvarinių papuošalų ir žmonių kaulų.

1957 m. žvalgė Vladas Šaulys, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1984 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė). 1974, 1982, 1995 m. kartografuotos.

1985 m. kapinių aplinką tyrinėjo Jonas Stankus (Lietuvos istorijos institutas). Archeologinių radinių ar kultūrinio sluoksnio nerasta.

Saugotinas kultūros paveldo objektas. 19721984 m. – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR515).[3]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
  2. Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – [Kaunas]: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, [1983]
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973

NuorodosKeisti