Genčų II Velnio akmuo

Genčų II Velnio akmuo

Genčų II akmuo, vadinamas Velnio, Veliekos ponaičio akmeniu
Genčų II Velnio akmuo
Genčų II Velnio akmuo
Koordinatės
55°58′05″š. pl. 21°17′59″r. ilg. / 55.968038°š. pl. 21.299787°r. ilg. / 55.968038; 21.299787
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Aukštis 1,1 m
Plotas 100 m²
Žvalgytas 1993 m.
Registro Nr. u. k. 21118 / M155

Genčų II akmuo, vadinamas Velnio akmeniu, Veliekos ponaičio akmeniu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 21118; senasis vertybės kodas M155) – mitologinis akmuo centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Genčuose, 32 m į šiaurės rytus nuo kelio GenčaiŠukė, Skroblupio kairiajame krante.

Akmuo redaguoti

Akmuo masyvus, pailgas rytų – vakarų kryptimi, apie 5,3 m ilgio, 2,2 m pločio, nuo 0,4 iki 1,1 m aukščio. Pietrytiniame pakraštyje yra 8 cm skersmens ir 2–4 cm gylio įdubimas.[1]

Teritorijos plotas – 100 m².

450 m į šiaurės rytus yra Genčų I Velnio akmuo.

Istorija redaguoti

Akmuo guli Velieka vadinamos pelkėtos Skroblupio griovos šlaite. Vietos gyventojai jį vadina Velnio akmeniu arba Veliekos ponaičio akmeniu.

Kaip kultūros paveldo objektą 1993 m. išaiškino Vykintas Vaitkevičius.

1994 m. įrašytas į laikiną kultūros ir istorijos paminklų apskaitą, 2000 m. registruotas kultūros vertybių registro mitologinių objektų sąraše, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[2]

Padavimai redaguoti

  • Veliekoje po akmeniu gyveno jos ponaitis Velnias, kuris mėgdavo sėdėti ant akmens.
  • Vidurdienį, per Šv. Mišias, žmonės ant akmens matydavo šokinėjant velniukus.
  • Prie akmens seniau pasirodydavusios judančios ugnies liepsnelės – nekrikštytų mirusių vaikų vėlės.
  • Po vidurnakčio pro akmenį praeinantys žmonės pasiklysdavę, ilgai klaidžiodavo, kol rasdavo savo namus.

Šaltiniai redaguoti

  1. Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 1998. – P. 67
  2. „Akmuo vad. Velnio akmeniu II“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-07-12.

Nuorodos redaguoti