François Boucher

Fransua Bušė pranc. François Boucher

Gustavo Lundbergo portretas, 1741 m.
Gimė	1703 m. rugsėjo 29 d. Paryžius
Mirė	1770 m. gegužės 30 d. (66 metai) Paryžius
Tautybė	Prancūzas

Veikla	Rokoko dailininkas, raižytojas

Vikiteka	François Boucher
Parašas

Fransua Bušė (pranc. François Boucher; 1703 m. rugsėjo 29 d. − 1770 m. gegužės 30 d.) – XVIII a. prancūzų tapytojas, grafikas, raižytojas, vienas iš žymiausių ir populiariausių rokoko dailininkų.

Biografija

Fransua Bušė gimė 1703 m. rugsėjo 29 d. Paryžiuje. Mokėsi iš tėvo Nikola, kuris buvo nėrinių kūrėjas ir Paryžiaus Šv. Luko tapytojų gildijos narys. Motina − Elizabeta Lemezl. Fransua Bušė mokėsi iš istorinio tapytojo Fransua Le Muano, buvo paveiktas Tiepolo ir Rubenso kūrybos. Pirmasis svarbus jo užsakymas buvo sukurti 125 graviūras pagal Antuano Vato piešinius. 1723 m. Bušė laimėjo Prancūzų akademijos Romos prizą. 1728–1731 m. mokėsi Romoje. 1733 m. balandžio 21 d. vedė Mari Žaną Biuso, su kuria susilaukė sūnaus (1736 m., Žiustas Natanas) ir dviejų dukterų (1735 m. Žanos Elizabetos Viktuar, 1740 m. Mari Emili).^[1] 1734–35 m. Fransua Bušė iliustravo Moljero kūrinių leidinius, dirbo Bovė gobelenų fabrikui kurdamas kaimiškų scenų (pastoralių) ir kiniškų motyvų (šinuazri, pranc. chinoiserie) kartonus gobelenams.

Minerva, Garbė, Istorija ir Tikėjimas nugali Neišmanymą ir Laiką, apie 1727 m. (Fransua Bušė)

Fransua Bušė išgarsėjo lengvo turinio mitologiniais paveikslais ir pastoraliniais peizažais. Jo užsakovu tapo Liudviko XV meilužė Žana Antuanetė de Pompadur. Septyniolikos metų Bušė priimtas į Prancūzų dailės akademiją. Kitais metais gavo užsakymą iš karališkojo Versalio dvaro. Kūrė projektus karališkajai porceliano manufaktūrai ir vadovavo Gobelinų gobelenų fabrikui. 1749 m. tapo Madam de Pompadur dailės ir grafikos mokytoju.^[2] Dailininkas kūrė dekorą daugeliui karališkųjų ir aristokratų rūmų, rezidencijų.^[3] 1765 m. Fransua Bušė tapo Akademijos direktoriumi ir užsitarnavo pirmojo Liudviko XV dailininko (pranc. Premier peintre du Roi) titulą. Bušė įvardijamas bene būdingiausiu XVIII a. Prancūzijos karaliaus ir aristokratų dvarų skonio, rokoko (vadinamojo Liudviko XV stiliaus) krypties menininku.^[4] Vienas iš jo mokinių buvo Fragonaras.

Gyvenimo pabaigoje jo autoritetas smuko dėl pasikartojamumo ir klasicistų iškilimo bei nevykusių jo paveikslų siužetų perkėlimo į gobelenus. Fransua Bušė mirė 1770 m. gegužės 30 d. Paryžiuje. Palaidotas Sen Žermeno l’Oserua bažnyčioje.

Fransua Bušė tapybos darbams būdingi švelnūs tonai, lengvabūdiškos scenos, delikačiai modeliuotos formos, dėmesys nuogam moteriškam kūnui. Bušė laikomas vienu puikiausių XVIII a. piešėjų, paliko apie 10 000 piešinių, dirbo pastele.^[5]^[6] Fransua Bušė nutapė apie 1000 paveikslų.^[7] Tarp garsiausių jo darbų minimi paveikslai „Saulėtekis“ (pranc. Le Coucher du soleil), „Saulėlydis“ (pranc. Le Lever du soleil), „Diana, lipanti iš vonios“ (pranc. Diane sortant du bain), „Besiilsinti mergina“ (pranc. Jeune fille allongée; manoma, pavaizduota Liudviko XV meilužė Luiza O’Miurfi. Vadinama odaliske).