Francesco Solimena

Frančeskas Solimena (it. Francesco Solimena, 1657 m. spalio 4 d. – 1747 m. balandžio 3 d.) – italų baroko tapytojas. Savo kūryboje derino baroko stilistiką su klasikinės dailės bruožais, visų pirma paimtais iš Rafaelio.[1] Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose yra jo paveikslas „Rožinio Švč. Mergelė Marija“ (nuolatinėje ekspozicijoje Radvilų rūmuose).[2]

Frančesko Solimenos „Autoportretas“ (apie 1715, Uficių galerija)

Biografija redaguoti

Frančeskas Solimena gimė 1657 m. spalio 4 d. Kanalė di Serino kaime netoli Avelino, menininkų šeimoje. Pirmuosius dailės mokslus išėjo pas tėvą Andželą Solimeną. Apie 1670 m. jis tėvui padėjo atlikti tapybą Nočera Inferiorės katedroje ir Salerno mieste. 1674 m. jis persikraustė į Neapolį, kur tapo vienu žymiausių miesto dailininkų. Buvo paveiktas neapolitiečių dailininkų L. Džordano ir M. Prečio. Daug elementų ėmė iš praeities klasikinio baroko ir renesanso dailininkų: Pjetro da Kortonos, Rafaelio, Dž. Lanfranko.

F. Solimena įsteigė savas dailės dirbtuves Neapolyje, buvo remtas įtakingų neapolitiečių aristokratų ir katalikų bažnyčios klierikų. F. Solimena visą gyvenimą praleido Neapolyje, dažnai lankė gimtąsias Nočerės apylinkes netoli Neapolio. Nepaisant pastovios darbo vietos Solimena tapo vienu populiariausių to meto Europos dailininkų. Jam paveikslus užsakinėjo princas Eugenijus Savojietis ir Prancūzijos karalius Liudvikas XIV. Solimenos rangas buvo pakeltas į baronus. Pats gyveno nuosavuose rūmuose (šiuo metu Solimenos rūmai Neapolyje). Jo dirbtuvės aprūpino vietos ir apylinkių bažnyčias religiniais paveikslais. Po L. Džordano mirties (1705 m.) Solimena tapo svarbiausiu Neapolio dailininku. Garsėjo kaip žymus kitų dailininkų mokytojas. Frančeskas Solimena mirė 1747 m. balandžio 3 d. Baros miestelyje prie Neapolio (šiuo metu Neapolio dalis)

Darbų galerija redaguoti

Išnašos redaguoti

Nuorodos redaguoti