54°41′01″ š. pl. 25°16′47″ r. ilg. / 54.68361°š. pl. 25.27972°r. ilg. / 54.68361; 25.27972

Apie Neries pakrantėje buvusius Radvilų rūmus žr. Radvilų rūmai prie Neries.
Radvilų rūmai
Radvilų rūmai
Radvilų rūmai
Vieta Vilniaus senamiestis
Įkurtas XVII a. vidurys
Rūmų stilius Renesansas
Bajorų giminės Dominykas Jeronimas Radvila
Pastatų būklė dalis rūmų restauruota
Savininkas Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Radvilų rūmai (Jonušo Radvilos rūmai) – pastatas Vilniaus senamiestyje, Vilniaus gatvėje 22. Rūmuose veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus filialas.

Istorija

redaguoti

XVI a. dabartinių rūmų vietoje, tada vadintoje Didžiosiomis Lukiškėmis, parko tipo sode už miesto gynybinės sienos, šalia Vilijos vartų, stovėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo rūmai. XVII a. viduryje Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada Jonušas Radvila (1612–1655) pagal architekto Jono Ulricho (projektavo ir Radvilų Biržų pilies rūmus) projektą pasistatydino rezidencinius rūmus.[1]

Originalūs rūmai pavaizduoti 1653 m. vokiečių medalininko Sebastiano Dadlerio (1586–1657) medalyje, nukaltame Jonušo Radvilos inauguracijos į Vilniaus vaivadas proga.

XIX a. pradžioje tuometinis rūmų savininkas Dominykas Jeronimas Radvila (1786–1813) apleistus, negyvenamus rūmus perleido Vilniaus labdarių draugijai, kuri čia tvarkėsi iki 1940 m. Per XIX a. buvo nugriauti trys rūmų paviljonai ir du sparnai, kurių vietoje išdygo gyvenamieji namai.[1]

1967 m. rūmuose pradėti restauravimo darbai. Tuomet buvo likę tik 2 rūmų korpusai (šiaurinis ir rytinis) ir vienas – šiaurinis – paviljonas. 1984 m. buvo atstatytas ir antras – vakarinis – paviljonas. Imaginacinius rūmų paveikslus XX a. tapė Vytautas Gabriūnas (1930–1992).

1990 m. restauruotoje Radvilų rūmų dalyje įkurtas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys - Radvilų rūmų muziejus (nuo 2020 m. - Radvilų rūmų dailės muziejus).

2020 m. po renovacijos darbų Radvilų rūmų dailės muziejus atidaryta ilgalaikė paroda „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“. Naują muziejaus kryptį į pasaulinį meną žyminčioje parodoje pristatyta džiazo muzikanto ir menininko Vladimiro Tarasovo penkis dešimtmečius kaupta kolekcija, kurią menininkas padovanojo Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.[2]

2021 m. paskelbtas Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų Vilniuje tarptautinis architektūrinio projekto konkursas, kurio tikslas – atgaivinti istorinę rūmų komplekso struktūrą ir sukurti daugiafunkcinę kultūrinę erdvę, kurioje bus sukurtas pasaulio dailės muziejus. Jį laimėjo Vytauto Biekšos vadovaujamas Lietuvos architektų biuras „Processoffice“ su projektu „RRUMAI“.[3]


Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 Tadeusz Bernatowicz, Książęcy splendor w stolicy. Rezydencje i dobra Radziwiłłów w. Wilnie XVI–XVIII wieku, [w:] HISTORIA – KONSERWACJA – REWITALIZACJA. Funkcjonowanie rezydencji regionu łódzkiego w kontekście doświadczeń europejskich. Prace dedykowane pamięci Profesora Leszka Kajzera, Łódź 2016, s. 17-40.
  2. Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji. Iš Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanotos Vladimiro Tarasovo kolekcijos, https://www.lndm.lt/protesto-menas-sovietmecio-nepaklusnieji-is-lietuvos-nacionaliniam-muziejui-dovanotos-vladimiro-tarasovo-kolekcijos/
  3. J. Radvilos rūmų tarptautinį architektūros konkursą laimėjo lietuvių „Processoffice“, https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2021/12/15/j-radvilos-rumu-tarptautini-architekturos-konkursa-laimejo-lietuviu-processoffice

Nuorodos

redaguoti