Mansių kalba
маньси/моаньсь
KalbamaRusija (Chantų Mansija)
Kalbančiųjų skaičius940 (2010 m.)[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
KilmėUralo
 finougrų
  ugrų
   Obės ugrų
    mansių
Rašto sistemosMansių kirilica (XIX a.-1930, 1937-)
Lotynų (1930-37)
Oficialus statusas
Oficiali kalba Chantų Mansija
Kalbos kodai
ISO 639-3mns
Geografinis paplitimas

Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.[2] Rusijoje yra ~940 žmonių, kalbančių šia kalba (daugiausia Chantų Mansijoje ir Sverdlovsko srityje). Kalba sparčiai nyksta, tik 37 % mansių ją laiko gimtąja.

Mansių kalba turi 4 tarmes – šiaurės, rytų, pietų (išnykusi) ir vakarų (išnykusi). Rašytinė kalba pagrįsta Sosvos dialektu (šiaurės). Pirmieji rašytiniai šaltiniai mansių kalba atsirado 1868 m. Nuo 1937 m. naudoja kirilicos raidyną.

Gramatika redaguoti

Mansių kalba kalba yra agliutinacinė. Nėra gramatinių giminių, artikelių. Yra vienaskaita, dviskaita ir daugiskaita, 6 linksniai. Veiksmažodžiai turi 3 asmenis, 2 laikus (esamąjį ir būtąjį), 4 nuosakas.

Mansių kalba yra artima vengrų kalbai, tą parodo sakinio pavyzdys:

  • Lietuviškai – Trys moterys su tinklu vandenyje gaudo 20 žuvų.
  • Vengriškai – Három nő a vízből hálóval húsz halat fog.
  • Mansiškai – Hurem né vituel huligel husz hul pugi.

Abėcėlė redaguoti

А а Ā ā Б б В в Г г Д д Е е Ē ē
Ё ё Ж ж З з И и Ӣ ӣ Й й К к Л л
М м Н н Ӈ ӈ О о Ō ō П п Р р С с
Т т У у Ӯ ӯ Ф ф Х х Χ χ Ц ц Ч ч Ш ш
Щ щ Ъ ъ Ы ы Ь ь Э э Э̄ э̄ Ю ю Ю̄ ю̄
Я я Я̄ я̄

Nuorodos redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. Mansi (Ethnologue)
  2. Regina Venckutė. Mansių kalba, vogulų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 224 psl.