Evakuacija

Evakuacija – skubus gyventojų iškeldinimas iš patalpos ar vietovės, kur įvyko ar gali įvykti žmonių sveikatai ir gyvybei pavojingi reiškiniai.

Hiustono evakuacija 2005 m. baiminantis uragano „Rita“

Priežastys

Evakuacijos priežastys gali būti:

• Gamtiniai stichiniai reiškiniai – potvynis, ugnikalnio išsiveržimas, žemės drebėjimas, cunamis, uraganas;
• Karinės atakos – oro antpuolis, teroro išpuolis, sprogdinimai, masinio naikinimo ginklų panaudojimas, priešo kariuomenės įsiveržimas;
• Nelaimingi atsitikimai – pramoninė avarija, eismo (pvz., lėktuvų, traukinių, laivų) nelaimė, gaisras, statinių griūtis, virusinių ligų protrūkis.

Vykdymas

Evakuacija gali būti nedidelio masto (evakuojamas pastatas, gyvenamasis rajonas) ir masinė (evakuojamas miestas, regionas).

Pastatai, kuriuose susirenka daug žmonių (mokyklos, gamyklos, prekybos centrai, restoranai, teatrai ir kt.) paprastai privalo turėti evakuacijos planus ir atsarginius, priešgaisrinius išėjimus. Kartais yra rengiamos evakuacijos simuliacijos (ypač pramoninėse įmonėse), norint realiai įsitikinti kaip veikia evakuacijos planai. Keleivinėse transporto priemonėse (lėktuvuose, traukiniuose, autobusuose) gali būti įrengtos atsarginės durys arba išdaužiami langai. Laivų evakuacijai skirtos gelbėjimosi liemenės, pripučiamos valtys ir kt.

Masinių evakuacijų valdymas yra sudėtingas darbas, atliekamas specialių valstybinių institucijų (priešgaisrinės apsaugos, kariuomenės, policijos). Dalyje valstybių evakuacija būna priverstinė, kitur nenorintys palikti savo namų paliekami. Į masinės evakuacijos planą įeina gyventojų informavimo priemonės, evakuacijos keliai, transportavimas, slėptuvių įrengimas ir kt. Vietovės, kur nelaimių tikimybė didesnė (prie atominių elektrinių, stambių pramoninių gamyklų, didelių užtvankų, ugnikalnių papėdėse ir kt.) dažnai turi papildomų evakuacinių priemonių: sustiprintą perspėjimo signalų sistemą, specialius evakuacinius kelius, gyventojams gali būti suteiktos asmeninės apsaugos priemonės, evakuacijos schemos ir kt. Evakuacijos metu, jei yra galimybė, žmonės raginami pasiimti asmens dokumentus, finansines vertybes, naminius gyvūnus, maisto ir vandens kelioms dienoms.

Didžiausios evakuacijos

Kai kurios didžiausios evakuacijos:

• karo metu:
  • Maskvos evakuacija 1941 m. spalį, priartėjus Vermachtui (evakuota ~2 mln. žmonių);
  • Britanijos miestų evakuacija 1939 m. rugsėjį, prasidėjus Vermachto antpuoliams (evakuota ~3,75 mln. žmonių);
  • Rytų Prūsijos evakuacija 1944–1945 m. dėl artėjančios Raudonosios armijos (evakuota ~1,8 mln. žmonių);
  • Suomijos Karelijos evakuacija 1939–1940 m. Žiemos karo metu (evakuota 422 tūkst. žmonių);
• taikos metu:
  • Černobylio apylinkių evakuacija 1986 m. po elektrinės avarijos (evakuota 335 tūkst. žmonių);
  • Misisaugos (Kanada) evakuacija 1979 m. dėl cheminių teršalų nutekėjimo iš avariją patyrusio traukinio (evakuota 218 tūkst. žmonių);
  • Centrinės ir šiaurinės Kinijos regionų evakuacija 1998 m. dėl smarkių liūčių, potvynių ir nuošliaužų (evakuota 14 mln. žmonių);
  • Naujojo Orleano evakuacija 2005 m. rugpjūtį dėl uragano „Katrina“ (evakuota 484 tūkst. žmonių);
  • Teksaso ir Luizianos miestų evakuacija 2005 m. rugsėjį dėl uragano „Rita“ (evakuota 2,4 mln. žmonių);
  • Luizianos pakrančių evakuacija 2008 m. rugpjūtį dėl uragano „Gustavas“ (evakuota 1,9 mln. žmonių).

Didžiausia evakuacija taikos metu Lietuvoje vyko 1989 m. kovo 20 d. kai įvykus avarijai „Azoto“ gamykloje ir pasklidus pavojingoms cheminėms medžiagoms buvo evakuota ~5000 Jonavos miesto ir rajono bei Ukmergės rajono gyventojų.