Evakuacija – skubus gyventojų iškeldinimas iš patalpos ar vietovės, kur įvyko ar gali įvykti žmonių sveikatai ir gyvybei pavojingi reiškiniai.

Hiustono evakuacija 2005 m. baiminantis uragano „Rita“

Priežastys redaguoti

Evakuacijos priežastys gali būti:

Vykdymas redaguoti

Evakuacija gali būti nedidelio masto (evakuojamas pastatas, gyvenamasis rajonas) ir masinė (evakuojamas miestas, regionas).

Pastatai, kuriuose susirenka daug žmonių (mokyklos, gamyklos, prekybos centrai, restoranai, teatrai ir kt.) paprastai privalo turėti evakuacijos planus ir atsarginius, priešgaisrinius išėjimus. Kartais yra rengiamos evakuacijos simuliacijos (ypač pramoninėse įmonėse), norint realiai įsitikinti kaip veikia evakuacijos planai. Keleivinėse transporto priemonėse (lėktuvuose, traukiniuose, autobusuose) gali būti įrengtos atsarginės durys arba išdaužiami langai. Laivų evakuacijai skirtos gelbėjimosi liemenės, pripučiamos valtys ir kt.

Masinių evakuacijų valdymas yra sudėtingas darbas, atliekamas specialių valstybinių institucijų (priešgaisrinės apsaugos, kariuomenės, policijos). Dalyje valstybių evakuacija būna priverstinė, kitur nenorintys palikti savo namų paliekami. Į masinės evakuacijos planą įeina gyventojų informavimo priemonės, evakuacijos keliai, transportavimas, slėptuvių įrengimas ir kt. Vietovės, kur nelaimių tikimybė didesnė (prie atominių elektrinių, stambių pramoninių gamyklų, didelių užtvankų, ugnikalnių papėdėse ir kt.) dažnai turi papildomų evakuacinių priemonių: sustiprintą perspėjimo signalų sistemą, specialius evakuacinius kelius, gyventojams gali būti suteiktos asmeninės apsaugos priemonės, evakuacijos schemos ir kt. Evakuacijos metu, jei yra galimybė, žmonės raginami pasiimti asmens dokumentus, finansines vertybes, naminius gyvūnus, maisto ir vandens kelioms dienoms[1].

Didžiausios evakuacijos redaguoti

Kai kurios didžiausios evakuacijos:

Didžiausia evakuacija taikos metu Lietuvoje vyko 1989 m. kovo 20 d. kai įvykus avarijai „Azoto“ gamykloje ir pasklidus pavojingoms cheminėms medžiagoms buvo evakuota ~5000 Jonavos miesto ir rajono bei Ukmergės rajono gyventojų[2].

Šaltiniai redaguoti