Edvardas Huten-Čapskis
| Edvardas Huten-Čapskis lenk. Edward Hutten-Czapski | |
|---|---|
| |
| Edvardas Huten-Čapskis | |
| Čapskiai | |
| Gimė | 1819 m. gegužės 29 d. Zapolė, Slucko pavietas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1888 m. sausio 27 d. (68 metai) Naruševičių kaime, netoli Liachavičų, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
| Tėvas | Stanislovas Huten-Čapskis |
| Motina | Sofija Obuchovič |
| Veikla | visuomenės veikėjas, 1863 m. sukilimo dalyvis |
| Alma mater | Charkovo universitetas |
Edvardas Huten-Čapskis (lenk. Edward Hutten-Czapski; 1819 m. gegužės 29 d., Zapolė, Slucko pavietas, Rusijos imperija – 1888 m. sausio 27 d., Naruševičių kaime, netoli Liachavičų, Rusijos imperija) – visuomenės veikėjas, 1863 m. sukilimo dalyvis.
Biografija redaguoti
.jpg)
Edvardas Huten-Čapskis gimė 1819 m. gegužės 29 d. Zapolėje, Slucko paviete. Napoleono karo dalyvio, „Virtuti Militari“ ir Garbingojo legiono ordinų kavalieriaus Stanislovo Huten-Čapskio ir jo žmonos Sofijos šeimoje.[1] [2]
Iš pradžių E.Čapskis mokėsi pijorų mokykloje Varšuvoje, vėliau tęsė studijas Berlyne. Teisės studijas baigė Charkovo universitete. Nuo 1842 m. E.Čapskis dirbo valstybės tarnyboje, Lenkijos Karalystės sekretoriate Sankt Peterburge. Po tėvo mirties jis paliko tarnybą ir išvyko į užsienį.[1][2]
Apie 1847 m. grįžo į tėviškę, gyveno tėvų dvare, kuris stovėjo Kalnaberžėje, Kėdainių apskrityje. Po santuokos pirko Vyžuonų dvarą, Ukmergės apskrityje ir jame apsigyveno. 1849 m. Edvardas Čapskis buvo išrinktas Kauno gubernijos maršalka, tačiau valdžios jis nebuvo patvirtintas. Edvardas Čapskis aktyviai įsitraukė į visuomeninį gyvenimą. Jis buvo Raseinių apskrities mokyklų globėju, Motiejaus Valančiaus paragintas Vyžuonose uždarė 12 smuklių. 1855 metų rudenį Vilniaus ir Kauno gubernijų bajorams svarstant švietimo sistemos pertvarkymo klausimus, E. Čapskis pasisakė už siūlymą kreiptis į valdžią įsteigti Kauno gubernijoje aukštąją mokyklą ir prašyti, kad mokyklose būtų dėstoma lenkų kalba.[1][3]
Dėl liberalių pažiūrų nuo 1856 m. buvo sekamas caro imperijos žandarmerijos.[1][2]
Edvardas Huten-Čapskis dalyvavo 1863 m. sukilime. Buvo sugautas ir areštuotas, patalpintas kalėjime Vilniuje. Kalėjo kartu su Jaroslavu Kosakovskiu. Vėliau Edvardas Čapskis buvo pervežtas į Kauno kalėjimą. Buvo apkaltintas ryšiais su Zigmanto Sierakausko būriu. Nuteistas mirties bausme, tačiau prūsiškajai Čapskių giminei ir E. Čapskio svainiui Pranciškui Čapskiui išrūpinus Prūsijos ir Anglijos karalienių užtarimą, mirties bausmė jam buvo pakeista tremtimi į Sibirą iki gyvos galvos su visų dvarų konfiskavimu.[1][2]
1864 m. E.Čapskis gyveno Sibire, Petrovske, vėliau Čitoje, kur tuo metu gyveno ir Sibiro tremtinys profesorius Benediktas Dybovskis. Sibire susitiko ir vėliau ištremtą bičiulį Jaroslavą Kosakovskį. Iš Sibiro Edvardas Huten-Čapskis grįžo 1875 m.[1][2]
1888 m. Edvardas Huten-Čapskis užrašė prisiminimus ,,Sibiriečio atsiminimai“.[4]
Edvardas Huten-Čapskis mirė 1888 m. sausio 27 d. Naruševičių kaime, netoli Liachavičų, palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.[1][2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Gieysztor Jakub, Pamiętniki z lat 1857-1865, t. I. Wilno 1921.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Edvardo Huten-Čapskio biografija, skelbiama Kresy.pl. [1]
- ↑ Vyžuonų dvare – bajoriškos Čapskių giminės atstovo pėdsakas.udiena.lt, 2015. [2]
- ↑ Šiaulių ,,Aušros” muziejaus skelbiama informacija apie Edvardą Huten-Čapskį. [3]