Drucko kunigaikštystė

Drucko kunigaikštystė (rus. Друцкое княжество) – XII a. – XVI a. pradžioje dalinė kunigaikštystė Dniepro intako Drucės aukštupio baseine. Centras Druckas.

Друцкое княжество Drucko kunigaikštystė
LDK dalinė kunigaikštystė 1320-1564
← 1101 – 1564 →
Herbas
Sostinė	Druckas
Kalbos	senoji slavų
Valdymo forma	Monarchija
Drucko kunigaikščiai
1101–1127 (pirmas)	Rogvolodas Borisas Vseslavičius
Era	Viduramžiai
- Atskilo nuo Polocko	1101 m., 1101
- Prijungta prie Vitebsko vaivadijos	1564 m.

Istorija

XII a. atskilo nuo Polocko žemės, kaip viena dalinių kunigaikštysčių. Valdė vietinė Riurikaičių atšaka – Rogvolodovičiai, kurių pirmieji siekė taip pat įsitvirtinti ir Polocko soste. XII a. III deš. kunigaikštystę nusiaubė Smolensko kunigaikštystė, VI deš. kurį laiką įsitvirtino Minsko kunigaikščių linija. 1158 m. Drucko večė išvijo Minsko statytinį, ir atkūrė vietos liniją, tačiau netrukus kraštą nusiaubė Minsko ir Polocko armijos. 1180 m. Drucką puolė daug aplinkinių kunigaikštysčių, tačiau ji išlaikė nepriklausomybę.

XIII a. antroje pusėje jiems įtaką darė Minsko, XIV a. pirmoje pusėje – Vitebsko kunigaikščiai.

XIV a. viduryje Drucko kunigaikštystė prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir skilo į vyresniosios ir jaunesniosios šakos kunigaikščio Michailo Druckio sūnų Vasilijaus ir Semiono valdas, o XV a. – į dar smulkesnes.

Vyresniosios šakos kunigaikštis, Vasilijaus vaikaitis Andrius Druckis 1399 m. žuvo Vorsklos mūšyje, jo sūnūs įpėdinių neturėjo ir didumą jų valdų Vytautas 1411 m. atidavė Vilniaus vyskupijos kapitulai.

Jaunesnioji šaka suskilo į kelias atšakas: Druckiai (jų pradininkai su maištininku Mykolu Glinskiu 1508 m. pabėgo į Maskvą), Sokolinskiai, Horskiai, Bahrinovskiai, Ozereckiai, Prichabskiai, Putiatai, Babičiai, Toločinskiai, Videnickiai.

XVI a. pr. Drucko kunigaikštystė nustojo gyvuoti. Jos buvusių kunigaikščių palikuonių valdos ilgainiui virto dvarais, nors patys jie kunigaikščių titulą išlaikė. Po 1564–1565 m. administracinės teritorinės reformos buvusi kunigaikštystės teritorija priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Oršos apskričiai.

Kunigaikščiai

Drucką valdė Riurikovičių Polocko atšakos atšaka, kurių pradininkas buvo Rogvolodas Borisas Vseslavičius. Dėl to vietos kunigaikščių linija vadinama Rogvolodovičiais.

• 1101–1127: Rogvolodas Borisas Vseslavičius (taip pat Polocko kunigaikštis 1127–1128);
• 1127–1129: Rogvolodas Borisovičius (taip pat Polocko kunigaikštis 1128–1129, 1144–1151, 1159–1162)
• 1129–1140: Nežinomi
• 1140–1144: Rogvolodas Borisovičius (pakartotinai)
• 1144–1151: Glebas Rogvolodovičius
• 1151–1158: Glebas Rostislavičius (iš Minsko linijos, Rostislavo Glebovičiaus sūnus)
• 1158–1159: Rogvolodas Borisovičius (trečią kartą)
• 1159–1162: Nežinomas
• 1162 – apie 1171: Rogvolodas Borisovičius (ketvirtą kartą)
• apie 1171 – apie 1180: Glebas Rogvolodovičius (pakartotinai)
• apie 1190: Borisas Vseslavičius
• Nuo 1190 m. žinios apie kunigaikščius nutrūksta. Manoma, kad vietinė linija valdė iki pat XIV a. Vietos kunigaikščiams susimaišius su gediminaičiais, susiformavo titulinių kunigaikščių Druckių giminė.