Dionyzas Varkalis
D. Varkalis 2016 m.
Gimė 1934 m. liepos 20 d.
Pagermantis, Alsėdžių valsčius
Mirė 2022 m. liepos 5 d. (87 metai)
Klaipėda
Palaidotas (-a) Lėbartų kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Kristina Laimutė Šimkutė (Varkalienė)
Vaikai Gailė
Veikla jūrininkas, tautodailininkas, restauratorius, muziejininkas
Išsilavinimas Kauno dailės instituto Klaipėdos skyrius
Vikiteka Dionyzas Varkalis

Dionyzas Varkalis (1934 m. liepos 20 d. Pagermantyje, Alsėdžių valsčiuje – 2022 m. liepos 5 d. Klaipėdoje[1]) – tautodailininkas, restauratorius, muziejininkas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas.

D. Varkalis Kalvystės muziejuje, 2014 m.

Biografija

redaguoti

1955 m. baigė Klaipėdos jungų jūreivystės, 1968 m. – laivų technologų mokyklą, 20 metų dirbo žvejybos laivyne mechaniku, vyr. mechaniku Šventosios uoste. 19711975 m. baigė Klaipėdos dailės vakarinę mokyklą, 1975–1978 m. studijavo vizualinį dizainą Kauno dailės instituto Klaipėdos skyriuje. Nuo 1968 m. buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, su gintaro ir metalo papuošalais dalyvavo Lietuvos ir užsienio parodose.

D. Varkalis kaupė Klaipėdos krašto laikraščių, knygų ir atvirukų, XIX–XX a. Rytprūsių miestiečių namų interjero ir buities apyvokos daiktų rinkinius. 1978 m. surengė taikomosios dailės rinkinių parodą Klaipėdos paveikslų galerijoje (dabar Prano Domšaičio galerija), galerijai padovanojo vertingą Klaipėdos krašto keramikos ir metalo dirbinių kolekciją.[2]

Klaipėdos miesto muziejai savo fondus praturtino 1 159 D. Varkalio dovanotais Mažosios Lietuvos kultūros paveldo artefaktais: dokumentais, fotografijomis, vaizdais, kuriuose užfiksuota pokario rezistencijos istorija. D. Varkalis buvo vienas iš keturių Klaipėdos laikrodžių muziejaus įkūrimo iniciatorių, Kalvystės muziejaus įkūrėjas,[3] išsaugojęs Klaipėdoje veikusią Gustavo Kackės XIX a. kalvę. Aktyviai prisidėjo prie Lietuvos jūrų muziejaus, Prano Domšaičio galerijos ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijų sukūrimo ir parengimo.

Jis išsaugojo Klaipėdos miesto kapinių ir Klaipėdos krašto vietų geležinių kryžių, tvorelių ir antkapinių paminklų, vėtrungių pavyzdžius, atgaivino meninio metalo liejimo tradicijas ir kalvystės amatą. Aktyviai dalyvavo miesto visuomeniniame gyvenime ir išsakydavo savo poziciją valstybės politikos, kultūros klausimais.

Politinė ir visuomeninė veikla

redaguoti
 
Dionyzas Varkalis kelia Lietuvos tautinę vėliavą 1988 m. spalio 20 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bokšte.[4]

1988 m. aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo vienas iš Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės steigėjų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Lietuvių kalbos vartojimo Klaipėdoje komisijos prie Miesto vykdomojo komiteto organizatorius, 1990–1995 m. Klaipėdos miesto tarybos narys, Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo iniciatorius ir garbės narys, Lietuvos kultūros fondo Klaipėdoje pirmininko pavaduotojas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkas, visuomeninės organizacijos Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas, kraštotyrininkas.

Atminimo įamžinimas

redaguoti

Visuomeninė organizacija Lietuvos piliečių sąjunga kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl Dionyzo Varkalio atminimo įamžinimo memorialine lenta ant Kalvystės muziejaus pastato fasado 2023 m. lapkričio 13 d.[5]

Apdovanojimai

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Mirė tautodailininkas, sąjūdininkas Dionyzas Varkalis. alkas.lt. 2022-07-05. Nuoroda tikrinta 2023-12-23.
  2. Vytautas Kaltenis. Dionizas Varkalis. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-12-23.
  3. 3,0 3,1 Netektis: liepos pabaigoje Kalvystės muziejaus įkūrėjui Dionyzui Varkaliui būtų sukakę 88 metai Delfi. 2022-07-07. Nuoroda tikrinta 2023-12-29.
  4. Kostas Kaukas, Sąjūdis Klaipėdoje, Klaipėdos universiteto leidykla, 1989 m., p. 122, ISBN 9986-505-70-4
  5. Dionyzą Varkalį įamžins atminimo lenta. Atvira Klaipėda. 2023-12-01. Nuoroda tikrinta 2023-12-23.