Alsėdžių valsčius

56°02′š. pl. 22°03′r. ilg. / 56.03°š. pl. 22.05°r. ilg. / 56.03; 22.05

Alsėdžių valsčius
Laikotarpis: XV a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Alsėdžiai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Telšių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Telšių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Telšių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Telšių apskritis (1944–1947)
Plungės apskritis (1947–1950)

Alsėdžių valsčius (rus. Ольсядская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alsėdžiai.

Istorija redaguoti

Valsčius minimas nuo XV a., kai 1421 m. Ldk Vytautas jį priskyrė Žemaičių vyskupijai. Vėliau atkurtas XVIII a. pabaigoje, XIX a. priklausė Kauno gubernijai.[1] Po I pasaulinio karo valsčiaus steigimu rūpinosi signataras Stanislovas Narutavičius. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Plungės rajonui (8 apylinkės), Sedos rajonui (5 apylinkės) ir Telšių rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 5557 462 kiemai [2] 3 seniūnijos 61
1923 m.[3] 215 6362 1356
1932 m. 288 9332 19 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)
343 15 apylinkių [5]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Aleksiai Aleksių seniūnija -
Alsėdžiai Alsėdžių seniūnija Alsėdžių apylinkė
Bertuliai Bertulių seniūnija -
Dargaičiai Dargaičių seniūnija -
Dišliai Dišlių seniūnija Dišlių apylinkė
Eidintaičiai Eidintaičių seniūnija -
Gedrimai - Gedrimų apylinkė
Gegrėnai Gegrėnų seniūnija Gegrėnų apylinkė
Grumbliai - Grumblių apylinkė
Jogaudai Jogaudų seniūnija Jogaudų apylinkė
Juodėnai Juodėnų seniūnija Juodėnų apylinkė
Kalniškiai Kalniškių seniūnija -
Kęstaičiai - Kęstaičių apylinkė
Krapštikiai Krapštikių seniūnija -
Pagermantis Pagermontės seniūnija -
Paišiotai Paišiotų seniūnija -
Paukštakiai Paukštakių seniūnija Paukštakių apylinkė
Platakiai - Platakių apylinkė
Rotinėnai Rotinėnų seniūnija Rotinėnų apylinkė
Skirpsčiai - Skirpsčių apylinkė
Slėdai Slėdų seniūnija -
Šarnelė Šarnelės seniūnija Šarnelės apylinkė
Vilkai Vilkų seniūnija -
Vilkaičiai - Vilkaičių apylinkė
Žemaičių Kalvarija Žemaičių Kalvarijos seniūnija Kalvarijos apylinkė
Iš viso: 19 seniūnijų 15 apylinkių

Gyvenvietės redaguoti

1933 m. valsčiuje buvę kaimai:[9]

  • Abokiai (Abuoka)
  • Aleksiai (Aleksė)
  • Alka
  • Andruškaičiai
  • Bernotavas
  • Brevikiai (Brevika)
  • Brizgiai (Brizgė)
  • Buožėnai
  • Dargaičiai
  • Dišliai (Dišlė)
  • Drukčiai
  • Eidintaičiai (Eidintatė)
  • Eivydai (Eivyda)
  • Gailiškiai
  • Gaudišavas
  • Gedeikiai
  • Gedrimai (Gedrima)
  • Gelindėnai (Gelindiena)
  • Grumbliai
  • Yliai (Ylė)
  • Irkinai
  • Jonikai
  • Juodėnai (Juodiena)
  • Jurgaičiai (Jurgatė)
  • Kalniškiai
  • Kenstančiai (Kenstatė)
  • Krepštikiai (Krepštikė)
  • Kulskiai (Kulskė)
  • Lankos Laukos (Lunkos Lauks)
  • Lazdiniai (Lazdinė)
  • Likšai
  • Makščiai (Makštė)
  • Molupiai
  • Naručiai (Narutė)
  • Nešukuočiai (Nešukuotė)
  • Paburgis
  • Paežeriai (Paežerė)
  • Pagerbantys (Pagerbontys)
  • Paišiotai (Paišiota)
  • Paluokė
  • Pasruoja
  • Papluotėliai (Papluotelė)
  • Paukštakiai (Paukštakė)
  • Pelėniai (Pelėnė)
  • Platakiai (Platakė)
  • Raišaičiai
  • Rakundžiai (Rakondė)
  • Skipaičiai (Skipatė)
  • Skirpsčiai (Skirpstė)
  • Skurvydai (Skurvyda)
  • Slėdai (Slėda)
  • Stonkaičiai (Stonkatė)
  • Svirpliai (Svirplė)
  • Šoniai (Šuonė)
  • Šlečkai
  • Vaštarai (Vaštara)
  • Vilkai
  • Vilkaičiai (Vilkatė)
  • Žvirblaičiai (Žvirblatė)

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

1923 m. gyveno 6362 žmonės:

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1788 Gelindėnai Jonas Krizostomas Gintila, kunigas 1857
1870 Šoniai Jonas Smilgevičius, Nepriklausomybės signataras, ekonomistas 1942
1901 Paežeriai Pranas Žebriūnas, Lietuvos kariuomenės karininkas 1981
1902 Yliai Zuzana Jonikaitė, kalbininkė 1981
1904 Grumbliai Antanas Daukša, ekonomistas 1974
1916 Žemaičių Kalvarija Paulius Jurkus, rašytojas, žurnalistas 2004
1933 Slėdai Antanas Jarumbauskas, ekonomistas
1934 Pagermantis Dionizas Varkalis, tautodailininkas 2022

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 733–734 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97–98
  9. Alsėdžių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 344 psl.