Alsėdžių valsčius

Alsėdžių valsčius
Laikotarpis: XV a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Alsėdžiai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Telšių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Telšių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Telšių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Telšių apskritis (1944–1947)
Plungės apskritis (1947–1950)

Alsėdžių valsčius (rus. Ольсядская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alsėdžiai.

IstorijaKeisti

Valsčius minimas nuo XV a., kai 1421 m. Ldk Vytautas jį priskyrė Žemaičių vyskupijai. Vėliau atkurtas XVIII a. pabaigoje. Po I pasaulinio karo valsčiaus steigimu rūpinosi signataras Stanislovas Narutavičius. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Plungės rajonui (8 apylinkės), Sedos rajonui (5 apylinkės) ir Telšių rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[1] 215 6362 1356
1949-01-01
(išsamiau)
343 15 apylinkių [2]

SuskirstymasKeisti

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[3]
Alsėdžiai Alsėdžių apylinkė
Dišliai Dišlių apylinkė
Gedrimai Gedrimų apylinkė
Gegrėnai Gegrėnų apylinkė
Grumbliai Grumblių apylinkė
Jogaudai Jogaudų apylinkė
Juodėnai Juodėnų apylinkė
Kęstaičiai Kęstaičių apylinkė
Paukštakiai Paukštakių apylinkė
Platakiai Platakių apylinkė
Rotinėnai Rotinėnų apylinkė
Skirpsčiai Skirpsčių apylinkė
Šarnelė Šarnelės apylinkė
Vilkaičiai Vilkaičių apylinkė
Žemaičių Kalvarija Kalvarijos apylinkė
Iš viso: 15 apylinkių

GyvenvietėsKeisti

1933 m. valsčiuje buvę kaimai:[4]

  • Abokiai (Abuoka)
  • Aleksiai (Aleksė)
  • Alka
  • Andruškaičiai
  • Bernotavas
  • Brevikiai (Brevika)
  • Brizgiai (Brizgė)
  • Buožėnai
  • Dargaičiai
  • Dišliai (Dišlė)
  • Drukčiai
  • Eidintaičiai (Eidintatė)
  • Eivydai (Eivyda)
  • Gailiškiai
  • Gaudišavas
  • Gedeikiai
  • Gedrimai (Gedrima)
  • Gelindėnai (Gelindiena)
  • Grumbliai
  • Yliai (Ylė)
  • Irkinai
  • Jonikai
  • Juodėnai (Juodiena)
  • Jurgaičiai (Jurgatė)
  • Kalniškiai
  • Kenstančiai (Kenstatė)
  • Krepštikiai (Krepštikė)
  • Kulskiai (Kulskė)
  • Lankos Laukos (Lunkos Lauks)
  • Lazdiniai (Lazdinė)
  • Likšai
  • Makščiai (Makštė)
  • Molupiai
  • Naručiai (Narutė)
  • Nešukuočiai (Nešukuotė)
  • Paburgis
  • Paežeriai (Paežerė)
  • Pagerbantys (Pagerbontys)
  • Paišiotai (Paišiota)
  • Paluokė
  • Pasruoja
  • Papluotėliai (Papluotelė)
  • Paukštakiai (Paukštakė)
  • Pelėniai (Pelėnė)
  • Platakiai (Platakė)
  • Raišaičiai
  • Rakundžiai (Rakondė)
  • Skipaičiai (Skipatė)
  • Skirpsčiai (Skirpstė)
  • Skurvydai (Skurvyda)
  • Slėdai (Slėda)
  • Stonkaičiai (Stonkatė)
  • Svirpliai (Svirplė)
  • Šoniai (Šuonė)
  • Šlečkai
  • Vaštarai (Vaštara)
  • Vilkai
  • Vilkaičiai (Vilkatė)
  • Žvirblaičiai (Žvirblatė)

GyventojaiKeisti

Tautinė sudėtisKeisti

1923 m. gyveno 6362 žmonės:

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1788 Gelindėnai Jonas Krizostomas Gintila, kunigas 1857
1870 Šoniai Jonas Smilgevičius, Nepriklausomybės signataras, ekonomistas 1942
1901 Paežeriai Pranas Žebriūnas, Lietuvos kariuomenės karininkas 1981
1902 Yliai Zuzana Jonikaitė, kalbininkė 1981
1904 Grumbliai Antanas Daukša, ekonomistas 1974
1916 Žemaičių Kalvarija Paulius Jurkus, rašytojas, žurnalistas 2004
1933 Slėdai Antanas Jarumbauskas, ekonomistas

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97–98
  4. Alsėdžių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 344 psl.