Dijokalnis
Dijokalnis (Zasinyčių kalnas) – legendomis, padavimais, žmonių pasakojimais apipintas mitologinis kalnas, esantis Zasinyčių miške, apie 3 kilometrus į šiaurės vakarus nuo Zasinyčių kaimo, Alizavos seniūnijoje, Kupiškio rajone.
Istorija redaguoti
Dijokalniu kalnelis pavadintas dėl to, kad seniau čia rinkdavęsis vakaroti jaunimas ir dainuodavęs dainą „Dijo, dijo“.[1] Dijokalnis yra apdainuotas polifoninėje sutartinėje „Dijūta, kalnali“. „Dijūta, kalnali“ – daugiabalsė daina ir instrumentinė melodija, kuri buvo atliekama per senąsias apeigas, o tradicijai nykstant – per vakarėlius. Dijokalnis yra unikalus dėl dviejų šeimos gyvenimo apeigų, kurios, minima, kad čia būdavo atliekamos:
- mergaitės įvesdinimo į merginas apeiga – tai merginų brandos šventė priešvestuviniu laikotarpiu, kuomet mergina apie 14-16 metų, jau gali rinktis jaunikį.
- povestuvinės apeigos – užkurių (į žmonos namus atėjusių gyventi vyrų) povestuvinės apeigos. Užkuriai ant šio kalno šokdavo, tokiu būdu vyrai tarsi buvo įvesdinami į naują bendruomenę.
Šalia Dijokalnio randami buvusio vienkiemio Gyvačdvario pamatai. 1898 m. Gyvačdvaryje gyveno Juozo Tunkevičiaus ir Kazimiero Dirdos šeimos (8 gyventojai).[2] 1923 m. Gyvačdvaris vadintas palivarku. Tada čia buvo 1 sodyba (9 gyventojai).
1938 m. keliams taisyti buvo nukasta 2/3 šio kalno.
Dijokalnį tyrinėjęs istorikas archeologas Vykintas Vaitkevičius (Senųjų šventviečių žvalgymai, 2000 m.) teigia, kad – tai mūsų protėvių šventvietė, kurioje žmonės rasdavo pilnatvę, atgaudavo kūno jėgas, sielos ramybę, nes tikėjo, kad čia priartėja dievų ir mirusiųjų pasaulis.
2010]] m. kalnas pradėtas gaivinti. Imtos organizuoti talkos kalnui ir jo prieigoms tvarkyti, iki 2014 m. suorganizuotos 5 tvarkymo talkos.
Objekto apsauga redaguoti
2014 m. Salamiesčio pagrindinės mokyklos bendruomenės pastangomis, padedant archeologui Vykintui Vaitkevičiui, Dijokalnis įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių sąrašą[3] ir į legendinių, žymiausių Lietuvos mitologinių vietovių sąrašą.
Legendos ir pasakojimai redaguoti
Pasak legendos, šitą kalną supylęs milžinas Dijus ar Dijokas. Jis buvęs žmonėms labai geras, padėjęs vargus vargti, perspėdavęs apie užpuolimus ir nelaimes. Bet atsiradę blogų žmonių, kurie žinoję, kad Dijokas žus, kai bus nukirstas jam skirtas medis. Taigi tie blogieji žmonės ir nukirtę tokį medį. Milžinas žuvęs. Ant kalno jis ir buvęs palaidotas. Po milžino mirties ten raganos naktį savo šokius šokančios, o velniai klaidinantys žmones. Raganos ten ne šiaip sau šokančios, bet dideliam ponui su ilgu botagu rankoje, kuris joms komanduojąs: „Švyr-byr, švyr-byr…“[4]
1925 m. Jurgis Elisonas aprašė Dijokalnį: „Pasakoja žmonės apie visokias raganas, kurios tame kalne gyvenusios, o kiti jį tiesiog raganų ir burtininkų kalnu vadina“, „Jame gyvenęs milžinas Dijokas, kuris žuvęs tam tikrą medį nukirtus. Taip skirta buvę, kad kai nukirsią medį, tai Dijokas turėsiąs žūti“. [5]
„Vabalninko valsčiui prie Dvarpelio yra piliakalnis vadinamas Dijokalniu, ten naktimis galima matyti ant kalno stovi ponas su botagu ir šmaukštuodamas sako: „šyr vyr šyr vyr“, o aplinkui piliakalnį bėga raganos vienmarškinės nesupintais plaukais“.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Kupiškėnų enciklopedijoje“ (2006, T.1, 334 p.)
- ↑ „Kupiškėnų enciklopedijoje“ (2006, T.1., 447 p.)
- ↑ Dijokalnis. Zasinyčių kalnas. https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/DDF0FDD0-454B-4237-98C5-143AB6E3797A Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Mitologinių kalnų pynė. http://kmintys.lt/2017/12/07/mitologiniu-kalnu-pyne/
- ↑ Archeologinių ir šiaip įdomių, tiek Panevėžio apskrities, tiek kitų artimų apylinkių, vietų sąrašas, kurį yra surinkę Panevėžio valstybinės gimnazijos mokiniai. Švietimo darbas, 1925, Nr. 5, p. 325–326.
Nuorodos redaguoti
- Įvesdinimo apeigos ant Dijokalnio
- „Ką sužinojome apie Zasinyčių miško Dijokalnį“
- Žalvarinis – „Dijūta kalnali“ (audio)
- Linago folklorinis ansamblis. „Dijūta kalneli“ (audio)
- V. Vaitkevičius. Lietuva: 101 legendinė vieta[neveikianti nuoroda]
- Dijokalnis (video)
- „Pašventintas dar vienas Kupiškio krašto Dijokalnio ąžuoliukas“