Žalvarinis
Biografija
Kilmė Lietuva
ŽanraiFolkrokas
Aktyvumo metai2001-dabar
Įrašų kompanijanone
Nariai
Robertas Semeniukas
Sigita Jonynaitė-Žostautienė
Rytis Vasiliauskas
Viltė Ambrazaitytė

Žalvarinis – ekspresyvios folkroko muzikos grupė. Susilaukė nemažai dėmesio dėl to, kad čia roko grupės „Ugnėlakis“ muzikantai ir apeiginio folkloro grupės „Kūlgrinda“ dainininkai muzikuoja kartu. Jų atliekamos lietuvių liaudies dainų interpretacijos skamba naujai ir neįprastai. Derinami įvairūs muzikos stiliai: nuo lengvo iki sunkaus roko, naudojami bliuzo, džiazo elementai. Vienas svarbiausių grupės tikslų – atgaivinti jau nykstančias lietuvių liaudies dainas.

Grupės repertuare įvairių Lietuvos regionų liaudies dainos: „Dijūta“, „Aš kanapį sėjau“, „Sauliutė“, „Sūnus naktojo“, „Bitela“, „Želektelis“, „Skauda galvelį“, rekonstruota prūsų kalba atliekama „Zallis warris“ ir kt. Prie pavadinimo „priderintas“ ir sceninis grupės įvaizdis – autentiški žalvariniai papuošalai ir ryškiaspalviai lininiai drabužiai.[1]

„Žalvarinis“ susikūrė 2001 m. vasarą. Tuo metu ir buvo pradėti pirmojo grupės albumo įrašai („Žalvarinis“ CD, UAB „Bomba“). Grupė koncertavo įvairiuose renginiuose, festivaliuose, miesto šventėse: „Mėnuo Juodaragis“, „Suklegos“, „Sutemos“, „Regioo“ (moderniosios muzikos festivalis, Estija 2003 m.), „Baltijas saule“ (Ryga 2002, 2003). Nacionalinėje televizijoje gavo geriausio metų atradimo apdovanojimą (2004). Žalvarinis buvo pakviestas garso ir vaizdo įrašams filme apie Lietuvą (pažintinis filmas turistams, kurio užsakovai – Austrijos kino studija).

2005 m. vasarą pasirodė naujas albumas „Žalio vario“ digipack formatu („Prio rec“, BOD).

2008 m. pasirodė trečiasis Žalvarinio albumas – „Folk n’Rock“. 10-ties kompozicijų albume toliau plėtojamos sunkiojo roko ir folkloro sintezės idėjos. Albumo branduolį sudaro dzūkų kalėdinės dainos („Šermuonėlis“, „O kas sodely pamigo“) ir aukštaičių sutartinės („Oi sesylio“, „Ožys“, „Krapas“, „Čiūtyta“). Muzika pasižymi savitu „žalvariniu“ skambesiu, kompozicijos ir improvizacijos pusiausvyra, folkloro ir roko darna, sudėtingomis instrumentinėmis partijomis, „kietoka“ kampuota ritmika.

Dabartiniai

redaguoti

Diskografija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Romualdas Apanavičius, Eglė Aleknaitė, Eglė Savickaitė-Kačerauskienė, Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, Ingrida Šlepavičiūtė. Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje. XX a. 7 dešimtmetis–XXI a. pradžia. Vilnius: Versus Aureus, 2015. p. 199.

Nuorodos

redaguoti