Cimbolai (sen. gr. kymbalon < kymbe – „taurė, dubuo“) – muzikos instrumentas (mušamasis chordofonas).

Rytų Lietuvos cimbolai XX amžiaus pirmojoje pusėje Lietuvos nacionaliniame muziejuje

Cimbolus sudaro 90-110 cm ilgio, 40-60 cm pločio ir 4-6 cm aukščio trapecijos formos medinis klijuotas korpusas. Išilgai jo ištempta 12-33 metalinės viengubos ar dvigubos, kartais trigubos stygos, suderintos mažoriniu diatoniniu garsynu. Šios stygos mušamos 2 mediniais plaktukėliais, pamuštais oda arba veltiniu. Cimbolais skambinama solo, bei instrumentiniuose ansambliuose (dažniausiai akompanuojant smuikais).

Cimbolai paplitę daugiausia Vidurio ir Rytų Europoje – Vengrijoje, Rumunijoje, Moldavijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Slovakijoje, Graikijoje. Į Lietuvą pateko viduramžiais iš Lietuvos didžiosios kunigaikštystės slavų kraštų. Pirmąkart minimi Jono Bretkūno Biblijos vertime (1579–1590 m.). Cimbolai buvo paplitę pietryčių ir Rytų Lietuvoje, Užnemunėje, Mažojoje Lietuvoje, buvo žinomi ir Žemaitijos pietuose[1].

Cimbolams labai artimi instrumentai yra Artimuosiuose Rytuose naudojamas santūras, bei Kinijoje naudojamas jangčinas.

Šaltiniai

redaguoti
 
  1. Cimbolai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003