Burgundijos grafystė

	Freigrafschaft Burgund ; Burgundijos grafystė
	Šventosios Romos Imperijos grafystė
	Herbas
	Location of
Sostinė	Dolė
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Susikūrė	982 m., 982
- Prijungta prie Prancūzijos	1678 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Laisvoji Burgundijos grafystė (vok. Freigrafschaft Burgund, pranc. Comté de Bourgogne) – istorinė valstybė dabartinėje rytų Prancūzijoje (Franš Komtėje), egzistavusi X–XVII a. Priklausė Šventajai Romos Imperijai kaip viena iš Burgundijos apskrities valstybėlių.

Istorija redaguoti

Kunigaikštystė įkurta 982 m. Burgundijos (Arelato) karalystės sudėtyje. Ją įkūrė Makono grafas Otas Viljamas, kuris gavo teritorijas iš savo motinos Gerbergos Dižonietės. Jis pradėjo grafystėje Anskaridų dinastiją (gretimą Burgundijos kunigaikštystę tuo metu valdė Bosonidai). Grafystės ekonomika suklestėjo dėka per ją ėjusių prekybinių kelių ir druskos išteklių.

Burgundijos grafas Renaudas III (1127–1148 m.) laikinai paskelbė grafystės nepriklausomybę nuo Šventosios Romos Imperijos, tačiau pralaimėjęs mūšį neteko savo rytinių teritorijų. Nuo tada grafystė buvo vadinama laisvąja, o grafai turėjo unikalų imperijoje arch-grafų titulą. Kuomet grafas Otonas IV vedė Artua grafienę iš Kapetingų giminės, grafystės gyvenime vis didesnį vaidmenį vaidino Prancūzija. Otono dukros ištekėjo už Prancūzijos karalių, o vėliau perėjo į jų įtaką kaip kraitis.

1318 m. gretimos Burgundijos kunigaikštis Odo IV vedė Burgundijos grafienę Žoaną ir suvienijo abi Burgundijas (kunigaikštystę ir grafystę). Nuo tada abi valstybes kartu paveldėjo Burgundijos Valua dinastija. Po 1477 m. Nansi mūšio, kurio metu Burgundijos kunigaikštystė atiteko Prancūzijai, grafystėje įsigalėjo Habsburgai. 1512 m. ji priskirta Šventosios Romos imperijos Burgundijos apskričiai.

1678 m. Burgundijos grafystė buvo prijungta prie Prancūzijos ir tapo Franš Komtės provincija.