Boba (rus. баба, vok. Gugelhupf) – saldus mielinis pyragas, paprastai ruošiamas didžiosioms metų šventėms (ypač Velykoms). Tradicinis Vidurio ir Rytų Europos virtuvių (rusų, ukrainiečių, lenkų, lietuvių, vokiečių, Balkanų tautų, žydų aškenazių) konditerinis gaminys.

Vokiška boba (Gugelhupf)
Lenkiška boba su šokolado glaistu
Stačiatikių velykinis kuličas

Boba gaminama iš mielių, kurios įmaišomos į kvietinius miltus, sviesto ar taukų, pieno, keleto kiaušinių. Į tešlą dedama cukraus, šiek tiek druskos, kartais dedamos razinos, riešutai, aguonos. Užmaišyta tešla paliekama kilti, tada sukrečiama į tam tyčiomis pagamintą formą (kūgiška ir tuščiavidurė) ir kepama. Seniau už formą būdavo puodynė duonkepė, kurią, pyragą iškepus, sudaužydavo, arba kibiras.[1] Iškepta boba apliejama glaistu. Velykinė boba patiekiama Velykų šventės vakare, dalijama šeimos nariams.[2]

Tradiciškai laikyta, kad kuo boba aukštesnė, tuo ji geresnė. Gerai iškepta boba turi pasižymėti purumu, lengvumu. Laikoma, kad bobos kilo iš vakarų Rusios (Naugardo, Polocko, Pskovo kraštų). Nuo XIX a. tradicinė bobų gamyba nunyko, jas pakeitė panašūs, mažesni pyragai, Rusijoje vadinami „babkomis“ (бабка).[3]

Vietomis Rytų ir Vidurio Europoje kepamos bobos su romu. Stačiatikių kraštuose netuščiavidurė boba, kepama Velykoms, vadinama „kuliču“ (rus. Кулич, gr. κουλλίκι).

ŠaltiniaiKeisti