Bisau Gvinėjos ir Lietuvos santykiai
Bisau Gvinėjos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Bisau Gvinėjos ir Lietuvos.
 |
Bisau Gvinėjos ir Lietuvos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 2021 m. rugsėjo 21 d. | ||
| Prekybos apimtys (2018):[1] | ||
| • Lietuva → Bisau Gvinėja: 386 tūkst. eur. | ||
| • Bisau Gvinėja → Lietuva: 0 eur. | ||
Diplomatiniai santykiai užmegzti 2021 m. rugsėjo 21 d.[2] Tai naujausia valstybė, su kuria Lietuva užmezgė diplomatinius santykius.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.
2022 m. pradžioje Lietuvoje Bisau Gvinėjos piliečių negyveno.[3]
Santykių istorija
redaguotiBisau Gvinėja nepriklausomybę paskelbė 1974 m. SSRS vykdytos Lietuvos okupacijos metais Bisau Gvinėja yra palaikiusi ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[4]
Nors diplomatiniai santykiai užmegzti su Bisau Gvinėja užmegzti tik antrojoje 2021 m. pusėje, Lietuva santykius su Bisau Gvinėja rimtai svarstyti pradėjo dar 2010 m. Tų metų gruodžio 8 d. Seimo užsienio reikalų komitetas pritarė diplomatinių santykių užmezgimui su Bisau Gvinėja.[5] 2014 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyrius parengė pažymą „Dėl diplomatinių santykių užmezgimo su Bisau Gvinėjos Respublika“, kuria įgaliojo Lietuvos nepaprastąją ir įgaliotąją ambasadorę Jungtinėse Tautose pasirašyti bendrąjį komunikatą tarp dviejų valstybių dėl diplomatinių santykių užmezgimo.[5]
Komunikatas tarp dviejų šalių dėl diplomatinių santykių užmezgimo pasirašytas 2021 m. rugsėjo 21 d. Niujorke (JAV) vykstančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 76-osios sesijos metu. Komunikatą pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Bisau Gvinėjos užsienio reikalų, tarptautinio bendradarbiavimo ir bendruomenių valstybės ministrė Suzi Karla Barbosa.[2] Ministrai taip pat aptarė politinio ir ekonominio bendradarbiavimo galimybes, taikos ir saugumo, visuomenės sveikatos ir klimato kaitos iššūkius bei Jungtinių Tautų tvarios plėtros prioritetus kovoje su jais.[2] Bisau Gvinėja tapo 189-ąja valstybe, su kuria Lietuva užmezgė diplomatinius santykius.[2]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
redaguotiRudinilsonas Gomešas Britas Silva žaidė Lietuvos futbolo klubuose. 2017 m. atstovavo „Utenio“, 2019–2021 m. – Kauno „Žalgirio“ klubams.
2013–2014 m. du lietuviai (vienas jų – afrikanistas Gediminas Degėsys) organizavo pirmą tokio pobūdžio ekspediciją pavadinimu „Septynios Afrikos“, kurios metu aplankė septynias Afrikos valstybes, tarp jų – Bisau Gvinėją.[6]
Ekonominiai santykiai
redaguoti2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Bisau Gvinėjos siekė 386,0 tūkst. eurų. Iš Bisau Gvinėjos importuotų prekių nėra.[1]
| Metai | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Eksportas į Bisau Gvinėją (tūkst. eur.) | 146,3 | 64,1 | 386,0 |
| Importas iš Bisau Gvinėjos (eur.) | 0 | 0 | 0 |
Ambasadorių sąrašas
redaguotiŠalys nėra viena kitai akreditavusios ambasadorių.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. lapkričio 9 d.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Bisau Gvinėjos Respublika (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 199. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba) - ↑ 5,0 5,1 Pažyma dėl diplomatinių santykių užmezgimo su Bisau Gvinėjos Respublika Archyvuota kopija 2022-11-08 iš Wayback Machine projekto. Tikrinta 2022-11-09
- ↑ Juodosios Afrikos tautos sudomino lietuvį mokslininką: ekspedicija – jau gruodį
Literatūra
redaguoti- Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.