Atverti pagrindinį meniu
Algirdas Budrys
Gimė 1939 m. kovo 3 d. (80 metų)
Vertimai, Baisogalos valsčius
Tėvas Kazimieras
Sutuoktinis (-ė) Jadvyga Budrienė
Vaikai Irena Budrytė-Kummer,
Audronė Budrytė-Morkūnienė
Veikla klarnetininkas virtuozas
Partija 1971 m. SSKP
Alma mater 1963 m. LSSR konservatorija

Algirdas Budrys (g. 1939 m. kovo 3 d. Vertimuose, Baisogalos valsčius) – Lietuvos klarnetininkas virtuozas.

BiografijaKeisti

Broliai dailėtyrininkai Romualdas ir Stasys Budriai.

Mokėsi Baisogalos vidurinėje, Kauno Juozo Naujalio muzikos mokykloje, 19571963 m. studijavo LSSR konservatorijoje (Juozo Jasenkos klasėje).

Nuo 1963 m. konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas. 19641968 m. tobulinosi Leningrado konservatorijos aspirantūroje (pas Vladimirą Krasaviną). 19701971 m. stažavo Paryžiuje (pas Žaką Lanslo). 19721975 m. Kairo nacionalinės konservatorijos profesorius ekspertas.

19761986 m. ir nuo 1994 m. konservatorijos Pučiamųjų instrumentų katedros vedėjas; 1980 m. docentas, 1985 m. profesorius. 1986–1988 m. Lietuvos filharmonijos meno vadovas ir direktorius. Nuo 1992 m. pučiamųjų orkestro „Trimitas“ meno vadovas. Nuo 2011 m. Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius, Instrumentinės muzikos katedros vedėjas. Nuo 1984 m. Tarptautinės klarneto asociacijos narys.

Koncertuoja su instrumentiniais ansambliais ir kaip solistas. Gastroliavo Prancūzijoje, Lenkijoje, Egipte, Vokietijoje, Suomijoje, Čekoslovakijoje, Anglijoje, JAV, SSRS. Paskelbė teorinių ir metodinių straipsnių. Tarp mokinių – Petras Vyšniauskas. [1][2]

ĮvertinimasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vaclovas JuodpusisAlgirdas Budrys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 294 psl.
  2. Vaclovas Juodpusis. Algirdas Budrys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 561 psl.
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=49807
  4. http://www.radviliskis.lt/files/kultura-2009-09-garbes-pilieciai.pdf