Lėvuo
Kitos reikšmės – Lėvuo (reikšmės).
| Lėvuõ | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Lėvuo ties Akmeniais
| ||||||||||||||||
| Ilgis | 140,1[1] km | |||||||||||||||
| Baseino plotas | 1628,8[1] km² | |||||||||||||||
| Vidutinis debitas | 9,02 m³/s | |||||||||||||||
| Ištakos | Kupiškio rajonas | |||||||||||||||
| Žiotys | Mūša | |||||||||||||||
| Šalys | Lietuva | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Lėvuõ | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Lėvuõ – upė šiaurės Lietuvoje, 140 km ilgio (12-oji pagal ilgį Lietuvos upė), Mūšos dešinysis intakas.
.png)
Prasideda Kupiškio rajone – išteka iš Lėvenaičio ežero, 8 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio. Teka vakarų kryptimi pro Palėvenėlę, Kupiškį (užtvenkta upė sudaro Kupiškio marias), Subačių. Tekėdamas į šiaurę nuo Panevėžio, Lėvuo pasuka vagą šiaurėn, prateka tarp Pumpėnų ir Pušaloto, o už Pasvalio įteka į Mūšą 50 km nuo jos susiliejimo su Nemunėliu.
Lėvens kraštovaizdžio draustinyje, tarp Kupiškio ir Kunčių, yra raiškus fliuvioglacialinis (susijęs su tirpstančio ledyno tekančių vandenų veikla) slėnis, jame yra gamtos paminklas – Stirniškių dolomito atodanga[2].
Savybės redaguoti
Vaga nuo ištakos iki Naniškių reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškio tvenkta ir sudaro minėtas Kupiškio marias – ketvirtą pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m[2]. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens debitas ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, didžiausias – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o didžiausias – 274 m³/s[2]. Vandens debitas žemiau Bernatonių sumažėja perpus, nes ties Sanžilės kanalu iš Lėvens į Nevėžį vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s[2]. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m.
| ties Kupiškiu | ties Pasvaliu | |
|---|---|---|
| Didžiausias | 92 | 274 |
| Vidutinis | 1,79 | 6,5 |
Salingumas redaguoti
Upėje yra 29 salos (neįskaitant tvenkinių), jų dažnumas – 0,19 vnt./km, daugiausiai sutinkamos vidurupyje, vagos viduryje[3]. Iš viso salos užima 7,8 ha plotą (vid. plotas – 0,27 ha, didž. iki 2 ha), todėl, lyginant su bendru Lėvens upės plotu, salingumas – 3,4 %[3]. 37,9 % salų sudaro atskeltinės senvaginės, likusią dalį – vaginės[3].
Intakai redaguoti
|
Dešinieji: |
Kairieji: |
Etimologija redaguoti
Žodis „lėvuo“ taip pat reiškia šlapią, pelkėtą, klampią vietą, tikrinis vardas giminingas latvių kalbos bendriniam žodžiui lēvenis 'liūnas, klampynė'.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Aplinkos apsaugos agentūra: Mūšos pabaseinis. Nuoroda tikrinta 2010-12-19.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Algirdas Rainys. Lėvuo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 58 psl.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Aldona Baubinienė, „Lietuvos didžiųjų upių salų kartometrinė analizė“, Geografijos metraštis 31 t., 236-244 (1998).
Nuorodos redaguoti
- Ławena. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 610 psl. (lenk.)