Atverti pagrindinį meniu

Arūnas Vasiliauskas (1942)

Arūnas Vasiliauskas
2011 05 20Vasiliauskas.JPG
Gimė 1942 m. kovo 26 d. (77 metai)
Panevėžyje
Sutuoktinis (-ė) Rima
Vaikai Ugnius, Edvinas
Veikla dailininkas, tapytojas, akvarelistas, etnografas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas
Partija Lietuvos centro sąjunga
Alma mater Šiaulių pedagoginis institutas
Commons-logo.svg Vikiteka Arūnas Vasiliauskas (1942)Vikiteka

Arūnas Vasiliauskas (g. 1942 m. kovo 26 d. Rozalime, Pakruojo rajone) – dailininkas, tapytojas, akvarelistas, etnografas, Šiaulių miesto savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas.

BiografijaKeisti

Pradėjo mokytis Panevėžio dailės mokykloje, 1974 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, dailės teorijos studijas tęsė A. Gerceno pedagoginiame universitete Leningrade.

1974 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas, vėliau dar ir Šiaulių vaikų dailės mokyklos dėstytojas, Šiaulių Aušros muziejaus dailininkas, Šiaulių universiteto dėstytojas.

19932003 m. Lietuvos centro sąjungos narys. 19901995 m. Šiaulių savivaldybės tarybos deputatas. 1995-1997 m. ir 19972000 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys.

Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas. Moka rusų, prancūzų kalbas. Žmona Rima, vaikai Ugnius, Edvinas.

Šiaulių "LIONS" klubo narys. Vadovavo Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui. Dėstė Šiaulių konservatorijoje (dabar Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija). Vienas iš Šiaulių berniukų choro „Dagilėlis“ steigimo iniciatorių.

KūrybaKeisti

Mama Jadvyga gimtajame Rozalime ir gerokai toliau garsėjo savo siuvinėjimais. Moterų siuvinėtojų buvo ir daugiau, tačiau siuvinių trūkumas buvo piešiniai, o ponia Jadvyga gebėjo išsiuvinėti įvairiausius vaizdelius. Tėtis Konstantinas, pašto viršininkas, gamtos žmogus, pavasarį klausdavo jaunojo Arūno: Ar girdi kaip sprogsta medžiai?. „Kiek išminties turėjo senieji žmonės, kaip jautė grožį“, – šiandien stebisi dailininkas ir prisimena, pavyzdžiui, kaip gražiai jie apsodindavo savo vienkiemius. Tarp pirmųjų savo mokytojų Arūnas mini profesorių Vytenį Rimkų ir dailininką Antaną Krištopaitį, įvedusius jį į didžiosios dailės pasaulį. Pas A. Krištopaitį jis pirmą kartą išvydo S. Dali reprodukcijas, išgirdo (o buvo dar gilus sovietmetis), kad „Paryžiaus salonai“ nėra blogi dalykai. Vėliau su Antanu Krištopaičiu kartu buvo surengę kelias parodas, kūrė teatro dekoracijas. [1]

Paskelbė kelias studijas apie lietuvių kryždirbystę. Personalinės parodos 1982, 1995 m. 1993 m. kartu su kompozitoriumi Algirdu Bružu sukūrė unikalų 7 dalių dailės ir muzikos ciklą „Malda negrįžusiems“, skirtą lietuvių tremtiniams. Pagrindinė darbų tematika – Lietuvos kaimas bei kaimo filosofija. Autoriaus darbų įsigiję muziejai, galerijos bei privačios kolekcijos.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Ričardas Jakutis. Menininko asmenybės tiesa. ŠIAULIAI plius. 2008.