Šiaulių savivaldybės taryba 1990–1995 m.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba – Šiaulių miesto savivaldybės atstovaujamoji institucija, išrinkta 1990 m. kovo 24 d. Pilnas pavadinimas – Šiaulių miesto Liaudies deputatų taryba, nuo 1990 m. balandžio 18 d. Šiaulių savivaldybės taryba, nuo 1994 m. liepos mėn. Šiaulių miesto savivaldybės taryba.

Teisinis pagrindasKeisti

Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, priimtu 1990 m. vasario 12 d., Lietuvos savivaldybės suskirstytos į žemesniosios pakopos savivaldybes – apylinkės, gyvenvietės (valsčiai), rajono (apskrities) miestai ir aukštesniosios pakopos savivaldybes – rajonai, apskritys, respublikos miestai. Šiauliams priskirtas aukštesniosios pakopos savivaldybės statusas.

Rinkimai, vadovaujantis Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. gruodžio 7 d. priimtu „Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymu“ vyko pagal mažoritarinę sistemą. Kandidatus kelti galėjo renkamos tarybos teritorijoje esančių visuomeninių, politinių organizacijų, visuomeninių judėjimų rajonų ir miestų organai, taip pat ne mažiau, kaip 100 darbo ar gyvenamosios vietos piliečių susirinkimas. Tai buvo pirmieji laisvi ir demokratiški rinkimai po 1925 m. savivaldybių tarybų rinkimų.

Tarybos nariaiKeisti

Rinkimuose kandidatus kėlė:

Apygardos Nr. Vardas, pavardė Partija Iškėlusi organizacija Pastabos
1 Jonas Bartkus LSDP LSDP, Projektavimo statybos susivienijimas
2 Eidimtas Černiauskas LKP Teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos kolektyvas, LPS
3 Zenonas Sabalys LKP Lietuvos dailininkų sąjunga
4 Birutė Marija Paplauskienė nepartinė LPS
5 Arijus Žagunis nepartinis LPS
6 Edvardas Žakaris LKP LAAS Šiaulių įmones darbuotojai
7 Vilius Puronas nepartinis LPS, Lietuvos dizainerių sąjunga
8 Eugenija Povilaitienė nepartinė LPS
9 Rimantas Stuopelis nepartinis Lietuvos architektų sąjunga
11 Edmundas Laugalis LKP Gatvių apšvietimo elektros tinkų profsąjunga
12 Kazimieras Ščeponavičius LKP Šiaulių Respublikinė ligoninė atsistatydino
13 Antanas Kliunka nepartinis LSDP nuo gegužės 19 d.
14 Romualdas Struoga LSDP LSDP, LPS nuo balandžio 7 d.
15 Virginija Ladietienė nepartinė LPS
16 Valentinas Mazuronis nepartinis LPS nuo balandžio 7 d.
17 Benediktas Krištaponis nepartinis Gamybinė dujofikacijos valdyba
18 Regina Ulkštinienė nepartinė Respublikinės ligoninės vaikų poliklinika
19 Mykolas Dromantas LKP J. Janonio vidurinė mokykla nuo balandžio 7 d.
20 Mindaugas Končius LKP LPS Politechnikumo grupė
21 Algimantas Jakučionis nepartinis LPS
22 Vytenis Rimkus nepartinis Architektų sąunga, Lietuvos dailininkų sajunga
23. Teodoras Šimkevičius LKP KPI Šiaulių fakulteto LKP pirminė organizacija
24. Arvydas Kukanauza nepartinis ŠPI bendrabučių gyventojai
25 Eugenijus Civilka nepartinis LPS, LSDP
26 Jonas Tručinskas nepartinis LPS
27 Arūnas Vasiliauskas LKP Švietimo ir mokslo darbuotojų profsąjungos komitetas
28. Sigitas Vilčiauskas LKP Šiaulių pramonininkų asociacija
29 Audronė Šleinienė LKP Šiaulių miesto invalidų draugija
30 Vytautas Greičiūnas nepartinis LPS
31 Alfredas Vilbikas nepartinis Viešosios tvarkos apsaugos rėmimo draugija
32 Vladimir Chorikov SSKP Karinio dalinio 06935 partinė organizacija
33 Juozas Bagdonas nepartinis LPS
34 Valė Kastinaitė nepartinė LPS nuo balandžio 7 d.
35 Vytautas Dūda nepartinis LPS nuo balandžio 7 d.
36 Julius Ragulskis nepartinis LPS
37 Eduardas Balčytis nepartinis LPS
38 Kazys Žvirblis LKP Šiaulių pramonininkų asociacija
39 Algimantas Černiauskas LKP Architektų sajunga atsistatydino
39 Kęstutis Butkus nepartinis Dailininkų sąjunga nuo lapkričio 24 d.
40 Petras Vaitkus LKP 4-oji profesinė technikos mokykla
41 Emilija Leviškienė nepartinė Šiaulių pramonininkų asociacija
42 Jonas Genys nepartinis LPS
43 Algimantas Puklevičius LKP Šiaulių pramonininkų asociacija
45 Vaclovas Vingras LKP Lietuvos kultūros fondas, Dailininkų sąjunga, Architektų sąjunga
46 Juozas Šilenskis LSDP LSDP, LPS
47 Izidorius Kupstys nepartinis Tremtinių klubas
48 Petras Ivoškus nepartinis Tremtinių klubas
49 Algimantas Grakavinas nepartinis LPS
50 Vaclovas Tričys LKP LPS
51 Saulius Krugiškis nepartinis Šiaulių kooperatyvų bendrovės taryba
52 Rimvydas Tamulaitis nepartinis LPS
53 Algirdas Briedis nepartinis Lietuvos olimpinio komiteto miesto taryba
54 Albertas Martinaitis nepartinis LPS
55 Virginijus Martusevičius nepartinis Respublikinės ligoninės II vaikų poliklinika
56 Juozas Vaitiekūnas nepartinis Tremtinių klubas
57 Sigitas Vaičiulionis LKP Lietuvos kultūros fondas
58 Rimantas Kačinskas nepartinis Lietuvos architektų sajunga atsistatydino
59 Alfredas Lankauskas nepartinis LPS
60 Jonas Zolubas LSDP LSDP, LPS
61 Antanas Pniauskas nepartinis LSDP
62 Valentinas Didžgalvis nepartinis LPS
64 Julius Masėnas nepartinis Projektavimo statybos susivienijimas
65 Rimantas Jonaitis nepartinis LPS
66 Henrikas Karpavičius nepartinis LPS atsistatydino
67 Liudgirdas Guzevičius LKP Šaulių pramonininkų asociacija

Rinkimai 10 ir 63 apygardose neįvyko iš viso, o 12, 44, 58 ir 66 apygardose – neįvyko nauji rinkimai, atsistatydinus buvusiems deputatams. Po 1990 m. lapkričio mėn. naujų rinkimų nutarta neberengti ir deputatų vietos liko neužimtos.

VeiklaKeisti

Valdymo reformaKeisti

Taryba į pirmąją sesiją susirinko 1990 m. balandžio 4 d., tarybos pirmininku išrinktas 37 metų „Vairo“ dviračių gamyklos vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Jonas Tručinskas. Balandžio 11 d. tarybos pirmininko pavaduotoju išrinktas Henrikas Karpavičius, tarybos prezidiumo nariais – Liudgirdas Guzevičius, Rimantas Kazimieras Kačinskas, Mindaugas Končius, Virginija Ladietienė, Valentinas Mazūronis, Vaclovas Tričys, Arūnas Vasiliauskas. Revizijos komisijos pirmininku išrinktas Rimantas Rokas Jonaitis.

1990 m. balandžio 18 d. išrinktas pirmasis Šiaulių miesto meras – 53 metų inžinierius kelininkas Kazimieras Šavinis. Savivaldybės valdyba buvo formuojama 4 mėnesius. Gegužės 21 d. valdybos nariais buvo paskirti meras K. Šavinis, mero pavaduotojas H. Karpavičius (iki 1991 m., vietoje jo tarybos pirmininko pavaduotoju išrinktas M. Končius), deputatai A. Černiauskas ir K. Ščeponavičius (jiems teko atsistatydinti iš tarybos narių) bei vidaus reikalų skyriaus viršininkas Romasis Vaitekūnas. Liepos 26 d. valdybą papildė mero pavaduotojas R. Janušas (1993 m. mirė), valdybos sekretorius Sigitas Kauneckas (nuo 1991 m. liepos mėn. Reda Briliuvienė) ir Švietimo skyriaus vedėja Giedrė Čepaitienė.

Rugsėjo 22 d. pertvarkyta savivaldybės valdybos padalinių struktūra, išplėstos skyrių funkcijos. Tačiau atsirado konfrontacija tarp tarybos prezidiumo ir valdybos, tarp tarybos pirmininko ir mero, nes įstatymu nebuvo atribotos atstovaujamosios ir vykdomosios valdžių funkcijos.

1990 m. rugpjūčio 27 d. įkurta Sąjūdžio nuosaikiųjų deputatų frakcija, kuri vėliau tapo pagrindu konservatorių frakcijos ir partijos skyriui Šiauliuose. Gruodžio 28 d. įsteigta antroji – Kultūros bendrijos deputatų frakcija.

1991 m. kovo 2 d. mero pavaduotoju ekonomikai paskirtas statistikos skyriaus viršininkas Arvydas Salda, kurio iniciatyva pradėta valdymo sistemos pertvarka, pradėtos diegti informacinės technologijos, sukurtos pirmosios duomenų bazės.

Savivaldybės policijaKeisti

1990 m. spalio 4 d. priimtas tarybos sprendimas įsteigti savivaldybės policiją, kurios struktūra ir veiklos principai iš esmės skyrėsi nuo buvusios tarybinės milicijos. Įsteigtos Gubernijos, Prūdelio, Dainų ir Lieporių policijos nuovados. Tai buvo pirmoji savivaldybės policija Lietuvoje. Tik gruodžio 11 d. buvo priimtas Policijos įstatymas, pagal kurį pradėtos organizuoti savivaldybių policijos ir kitose savivaldybėse. 1993 m. įsteigtos Rėkyvos ir Zoknių nuovados.

1990 m. miesto vidaus reikalų skyriuje dirbo 362 darbuotojai, iš jų 164 karininkai, o 1995 m. miesto policijos komisariate dirbo jau 648 policininkai, iš jų 340 valdininkų. Miesto policijos komisariatui vadovavo R. Vaitekūnas, jį paskyrus vidaus reikalų ministru, nuo 1993 m. sausio 7 d. vyriausiuoju komisaru paskirtas Algimantas Songaila. Deja, netrukus policijos struktūros vėl pradėtos centralizuoti, panaikintas jų pavaldumas savivaldybei.

Ryšiai su užsieniuKeisti

1991 m. SSRS agresijos metu miesto tarybos vadovai sutarė su specialiojo dalinio vadu, kad Šiauliuose agresija nebus plėtojama. Netrukus po sausio įvykių užsimezgė glaudūs ryšiai su užsienio savivaldybėmis. Miestais partneriais tapo Etten-Leuras (Nyderlandai) ir Kristianstadas (Švedija). 1992 m. įsteigtas savivaldybės užsienio ryšių skyrius. Tais metais atnaujinti partnerystės santykiai su Piarnu (Estija), norą bendradarbiauti pareiškė Zelenogradas (Rusija) ir Omaha (JAV). 1993 m. partnerystės ryšiai užmegzti su Fredericija (Danija) ir Čenstochova (Lenkija).

Valdžios krizėKeisti

1991 m. rugsėjo 22 d. iškilmingai paminėtos miesto teisių suteikimo Šiauliams 200-osios metinės. Tačiau lapkričio 9 d. tarybos posėdyje dar labiau paaštrėjo konfrontacija tarp tarybos ir valdybos, kuri buvo apkaltinta neveiklumu, iniciatyvų žlugdymu. Lapkričio 12 d. pratęsus sesiją buvo atleisti ir tarybos pirmininkas J. Tručinskas, ir meras K. Šavinis. Lapkričio 21 d. tarybos pirmininku išrinktas A. Lankauskas, gruodžio 5 d. miesto meru paskirtas A. Salda. Mero pavaduotojais paskirti K. Šavinis ir ekonomistė Vida Stasiūnaitė. Valdybos nariais tapo ir kai kurių skyrių vadovai.

Į rinkos ekonomikąKeisti

1992–1993 m. iš Rusijos karinių pajėgų perimtas Zoknių oro uostas. Iš pradžių jo turtas buvo perduotas susisiekimo ministerijai, vėliau krašto apsaugos ministerijai, tačiau „sargai“ pirmieji pradėjo naikinti tai, ką netgi labai geros būklės paliko rusų kariškiai. Todėl savivaldybė 1993 m. balandžio 16 d. įsteigė savo įmonę „Šiaulių aerouostas“, o gegužės 27-28 d. surengė tarptautinę konferenciją dėl laisvosios ekonominės zonos steigimo oro uosto teritorijoje. Baigiantis kadencijai, 1995 m. kovo 31 d. pasirašyta sutartis su koncernu „Philips“ dėl Zoknių aerouosto rekonstrukcijos. Darbai buvo atlikti, deja, kitiems planams pasipriešino tuometinė šalies valdžia.

1991 m. vasario 28 d. priėmus Valstybinio turto privatizavimo įstatymą, pirmosios buvo parduotos prekybos ir paslaugų įmonės. Iki tarybos kadencijos pabaigos pilnai arba iš dalies buvo privatizuota per 150 miesto įmonių bei 200 kitų objektų. Jau 1992 m. miesto valdyboje buvo užregistruota 5351 įmonė, iš kurių tik 3,3 proc. buvo valstybinės, 11,9 proc. akcinės bendrovės, 1374 – naujos. 1995 m. sausio 1 d. mieste veikė 5876 įmonės, iš jų 84 valstybinės, 915 akcinės bendrovės, 4832 individualios įmonės. Įsisteigė du šiaulietiški bankai – „Šiaulių bankas“ (1992 m. vasario 17 d.) ir bankas Snoras (1992 m. vasario 12 d. įsteigtas kaip Šiaulių krašto bankas).

Miesto vadovaiKeisti

  • 1990–1991 m. Šaulių savivaldybės tarybos pirmininkas Jonas Tručinskas. Meras Kazimieras Šavinis.
  • 1991–1995 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmininkas Alfredas Lankauskas. Meras Arvydas Salda.

NuorodosKeisti

Oficiali svetainė