Apsas
Apsas blrs. Опса | |||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Centrinė gatvė | |||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+3) | |||||||||||||||
Valstybė | ![]() | ||||||||||||||
Sritis | ![]() | ||||||||||||||
Rajonas | Breslaujos rajonas | ||||||||||||||
Gyventojų | 674 | ||||||||||||||
![]() |
Apsas | ||||||||||||||
Kirčiavimas |
|
Apsas (blrs. Опса) – miestelis Baltarusijoje, Breslaujos rajone, 16 km į rytus nuo Lietuvos sienos, prie kelio Breslauja–Vydžiai.
IstorijaKeisti
Apsas minimas 1500 m. Nuo 1569 m. seniūnijos centras, iki 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestelis. 1676 m. minima bažnyčia. 1794 m. gegužės 13 d. Apse įvyko didelės Abiejų Tautų Respublikos sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. XVIII a. įsteigta mokykla. 1795–1843 m. Apsas priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1843–1915 m. Kauno gubernijai. 1920 m. liepos 21 – spalio 9 d. – Lietuvos Respublikai.
ArchitektūraKeisti
XX a. pradžioje pastatyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, 1903 m. rūmus pasistatė Pliateriai.
GyventojaiKeisti
1790 m. buvo 19 sodybų, 1859 m. apie 11 sodybų, 163 gyventojų, 1921 m. – 106 sodybos, 714 gyventojų.
LietuviaiKeisti
Apsas yra išlikusių šiaurės rytų lietuvių etninių žemių (Apso salos) rytų aukštaičių vilniškių tarmės centras. 1908 m. Apso valsčiuje lietuviškai dar kalbėjo 65 % gyventojų. Lenkijos okupacinės valdžios statistikos duomenimis, 1921 m. iš 8187 gyventojų 135 (14 %) buvo lietuviai. 1931 m. oficialiais duomenimis valsčiuje gyveno 3442 lietuviai. 1925–1937 m. Apso valsčiuje veikė Šv. Kazimiero draugija, turėjusi skyrius 17 kaimų, ir Ryto draugija, 9 kaimuose įsteigusi vaikų darželius, mokyklas, skaityklas.
1956 m., 1958 m., 1972 m., 1976 m., 1988 m. ir vėliau Apso lietuvių salą tyrė Lietuvos mokslų akademijos ekspedicijos. Apie 60 kaimų (Adomėniškė, Damošiai, Dvarčiniai, Misos, Pelekai, Petkūniškė, Šalakandžiai, Vainiūnai, Zabarninkai ir kt.) gyventojai mokėjo lietuviškai (1958 m. Šnektą plačiau tyrinėjo Elena Grinaveckienė 1960 m.)
2001 m. Apso apylinkėse (Pelekuose, Vainiūnuose, Ūsionyse) veikė Breslaujos rajono lietuvių draugijos įkurtos lituanistinės mokyklos.[2]
Apsas tarpukaryjeKeisti
LiteratūraKeisti
- J. Kudirka. Apso ir Pelekų lietuviškoji kultūra. 1997 m.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/viciebskaja.htm
- ↑ Kazimieras Garšva. Apsas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 670 psl.