Pelekai (Breslauja)

Pelekai̇̃ (blrs. Пеляканцы, rus. Пеляканцы) – buvęs bažnytkaimis šiaurės Baltarusijoje, 4 km į pietvakarius nuo Apso, prie Peleko ežero, 17 km į rytus nuo Visagino. XX a. Pelekai tapo Miliūnų kaimo dalimi.

Pelekai
blrs. Пеляканцы, rus. Пеляканцы
Pelekų (Miliūnų) šv. Jokūbo bažnyčia
Pelekai
Pelekai
55°31′23″š. pl. 26°45′40″r. ilg. / 55.523°š. pl. 26.761°r. ilg. / 55.523; 26.761 (Pelekai (Breslauja))
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Vitebsko sritis Vitebsko sritis
Rajonas Breslaujos rajonas

Istorija

redaguoti
Pelekai (Пеликаны) XX a. pradžios žemėlapyje

Įsikūrė lietuvių etninėse žemėse. Nuo XVI a. priklausė kunigaikščiui J. Svirskiui, XVII–XVIII a. jėzuitams, Kvintų, Pelikanų ir kitoms giminėms. XIX a. pabaigoje minimas kaip miestelis Zarasų apskrityje, kuriame buvo katalikų bažnyčia, parapija, dvaras.[1]

1714 m. pastatyta medinė Šventosios Dvasios, 1902 m. – mūrinė Šv. Jokūbo bažnyčia. Lietuviškas pamaldas čia aukojo lietuviai kunigai I. Budrys, A. Žeimys-Žeimavičius, iki 1936 m. – J. Skardinskas. 1934 m. Vilniaus arkivyskupo R. Jalbžykovskio įsakymu čia uždrausti lietuviški pamokslai. 19201939 m. Pelekus buvo okupavusi Lenkija, kaimas priklausė Apso valsčiui. Nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai, 19411944 m. laikinai okupuoti Vokietijos kariuomenės. 1980 m. uždaryta Pelekų bažnyčia, vėliau – atkurta. Pamaldos aukojamos baltarusių kalba.[2]

Lietuviai

redaguoti

1932 m. Lenkijos valdžiai uždarius nuo 1925 m. Breslaujos apylinkėse veikiančių 12 lietuviškų pradinių mokyklų, Šv. Kazimiero draugija ir Lietuvių švietimo draugija Rytas Pelekuose 19331936 m., Vainiūnuose 19301936 m. ir kitur išlaikė vaikų darželius, skaityklas. Šiame krašte nuo 1935 m. nepavyko, kaip Pelesoje ir Gervėčiuose, atkurti lietuviškų mokyklų, krašto kultūra nukentėjo, gyventojai nutautėjo.[3]

1998 m. Vilnijos draugija atkūrė Breslaujos rajono lietuvių švietimo draugiją Rytas ir lituanistines (sekmadienines) mokyklas Pelekuose, Vainiūniuose, Ūsionyse, Zaračoje. Pelekų lituanistinėje mokykloje mokėsi 30 mokinių. Pelekuose ir gretimuose Dvarčinių, Šalakandžių, Misų, Zabarninkų, Vainiūnų ir kituose kaimuose iki šiol iš dalies išlaikyta lietuvių kalbos vilniškių tarmė. 19551998 m. Pelekuose vyko 10 mokslinių ekspedicijų.

Gyventojai

redaguoti

1781 m. Pelekų parapijoje buvo 1480 parapijiečių, 1939 m. – 3263 (bent pusė dar kalbėjo lietuviškai).

Žymūs žmonės

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Pelikany (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 936 psl. (lenk.)
  2. Pelekai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-10).
  3. Pelekai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 542