Atverti pagrindinį meniu

Antrasis artilerijos pulkas

Antrasis artilerijos pulkas – Lietuvos kariuomenės artilerijos 19191940 m. dalinys.

IstorijaKeisti

Antrasis artilerijos pulkas pradėtas formuoti 1919 m. spalio 19 d. kaip antrasis artilerijos divizionas. Jį sudarė 2-oji, 5-oji ir l – oji haubicų baterijos. 1920 m. rugsėjo mėn. per Suvalkų mūšį divizionas patyrė nuostolių. Buvo sunaikintos 5-oji ir 1-oji haubicų baterijos, prie Kapčiamiesčio 1920 m. rugsėjo 21 d. nukautas leitenantas Jonas Stapulionis. 1921 m. rugpjūčio mėn. atkurtas divizionas pavadintas Antruoju artilerijos pulku. 1922 m. rugsėjo 19 d. pulkas persikėlė į nuolatinę taikos meto dislokacijos vietą – Kėdainius. 1928 m. pulkas suskirstytas į artilerijos grupes po tris baterijas. Štabas ir pirmoji grupė dislokuoti Kėdainiuose, 2-oji grupė – Seredžiuje, 3-oji grupė – Raseiniuose.

4-ojo dešimtmečio pabaigoje mokymo ir tiekimo požiūriu Antrasis artilerijos pulkas buvo pavaldus artilerijos inspektoriui, mobilizacijos ir operatyviniu – Trečiojo pėstininkų pulko, kurį karo metu planuota išplėsti į pėstininkų diviziją, vadui.

1940 m. birželį TSRS okupavus Lietuvą ir Lietuvos liaudies kariuomenę inkorporavus į Raudonosios armijos 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą pulkas pavadintas 617-uoju artilerijos pulku, o faktiškai išformuotas.[1]

UniformaKeisti

Antrojo artilerijos pulko uniforma, skirtinga nuo kitų Lietuvos kariuomenės dalinių uniformų, patvirtinta 1923 m. Tiek kareivių, tiek karininkų kepurių lankeliai buvo juodi, tokios pat spalvos buvo antpečiai, rankogalių ir apykaklių antsiuvai. Puskarininkių ir jaunesniųjų karininkų antpečiuose buvo artilerijos emblema – sukryžiuoti patrankų vamzdžiai ir pulko skiriamasis ženklas – masyvus geltono metalo skaičius „2“. Eilinių karių antpečiuose skaičius buvo užrašomas dažais per trafaretą. Apykaklių trikampiuose antsiuvuose buvo Gedimino stulpai, 1931–1934 m. eilinių karių antsiuvuose jie buvo panaikinti.

Pulko vadaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vytautas JasulaitisAntrasis artilerijos pulkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 770 psl.

NuorodosKeisti