Antanas Gaidys
| Antanas Gaidys | |
|---|---|
| Gimė | 1926 m. kovo 22 d. Nevetiškis, Subačiaus valsčius |
| Mirė | 2018 m. vasario 11 d. (91 metai) Vilnius |
| Vaikai | Vladas Gaidys |
| Veikla | filosofas, pedagogas |
| Partija | 1948 m. SSKP |
| Alma mater | 1956 m. Vilniaus pedagoginis institutas, 1961 m. Visuomeninių mokslų akademija prie SSKP CK |
Antanas Gaidys (1926 m. kovo 22 d. Nevetiškyje, Subačiaus valsčius, Panevėžio apskritis – 2018 m. vasario 11 d. Vilniuje) – Lietuvos filosofas, partinis veikėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija redaguoti
1943–1944 m. palaikė ryšius su „Gražinos“ būrio sovietiniais partizanais. 1946 m. baigė Panevėžio geležinkelininkų mokyklą, 1946–1949 m. šios mokyklos auklėtojas, direktoriaus padėjėjas, dėstytojas. 1949–1950 m. dirbo partinį darbą Panevėžyje. 1950–1953 m. LKP Šiaulių srities komiteto lektorius. 1953–1957 m. LKP CK lektorius. 1956 m. neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus pedagoginio instituto Istorijos fakultetą, 1961 m. Visuomeninių mokslų akademiją prie SSKP CK Maskvoje. 1961–1962 m. LKP CK propagandos ir agitacijos skyriaus lektorių grupės vadovas. 1962 m. SSRS MA Filosofijos institute apgynė disertaciją „Šiuolaikinės katalikybės etinio mokymo kritika“, filosofijos mokslų kandidatas.[1][2]
1962–1969 m. Lietuvos veterinarijos akademijos Marksizmo-leninizmo katedros vedėjas, 1964 m. docentas. 1969–1988 m. dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute (iki 1977 m. skyrius prie Istorijos instituto), nuo 1975 m. skyriaus vadovas, nuo 1987 m. profesorius. 1977–1978 m. lankėsi JAV universitetuose (Čikagos, Harvardo, Kolumbijos, Stenfordo ir kt.). 1984 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės institute apgynė disertaciją „Katalikiškojo klerikalinio antikomunizmo filosofinių pasaulėžiūrinių pagrindų kritinė analizė“, 1985 m. filosofijos mokslų daktaras. 1988–1990 m. dėstė Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje.
Išspausdino mokslinių straipsnių ateizmo, etikos ir kt. klausimais. 1976 m. LSSR nusipelnęs kultūros veikėjas.[3][4]
Sūnus Vladas Gaidys (g. 1952 m.), sociologas.
Palaidotas Karveliškių kapinėse.[5]
Bibliografija redaguoti
- Kas tas „Sąžinės balsas?“: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1969. – 19 p.
- Ideologinė kova ir jaunimas: TSRS 50-mečiui: mokslinės konferencijos medžiaga. – Vilnius, 1972. – 209 p.
- Католицизм и современная идеологическая боръба: Материалы к научной конференции (su kitais). – Vilnius, 1975. – 298 p.
- Ideologinės srovės lietuvių išeivijoje: socialinės, politinės ir filosofinės koncepcijos po Antrojo pasaulinio karo (su kitais). – Vilnius: Mintis, 1978. – 422 p.
- Прибалтийская реакционная эмиграция сегодня: литовская, латышская и эстонская антисоветская эмиграция на службе империализма (su kitais). – Ryga, 1979. – 234 p.
- Etika: marksistinės-leninės etikos pradmenys (su kitais). – Vilnius: Mintis, 1979. – 281 p.
- Katalikiškojo klerikalinio antikomunizmo evoliucija: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1981. – 36 p.
- Католический клерикальный антикоммунизм: критический анализ философской и социальнополитической проблематики. – Vilnius: Mintis, 1982. – 310 p.
- Religija ir politinis klerikalizmas. – Vilnius: Mintis, 1987. – 97 p.
- „Šviesos! Daugiau šviesos!“: Juozo Adomaičio-Šerno pasaulėžiūros horizontai / Jonas Macevičius, Antanas Gaidys. – Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1998. – 174 p.: iliustr. – ISBN 9986-523-57-5
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Antanas Gaidys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 513 psl.
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=G&sritis=H
- ↑ Antanas Gaidys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 561
- ↑ Antanas Gaidys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 323 psl.
- ↑ Filosofo Antano Gaidžio (1926–2018) atminimui
Literatūra redaguoti
- Antanas Gaidys: bibliografinė rodyklė, 1952–1985 / sud. Rasa Maziliauskaitė. – Vilnius: TSRS filosofų draugijos Lietuvos skyrius, 1986. – 14 p.