Subačiaus valsčius
Koordinatės: 55°44′š. pl. 24°47′r. ilg. / 55.74°š. pl. 24.78°r. ilg.
| Subačiaus valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Senasis Subačius (XIX a.), Naujasis Subačius (nuo XX a. pradžios) |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Panevėžio apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Panevėžio apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Panevėžio apskritis (1944–1946) Kupiškio apskritis (1946–1950) |
Subačiaus valsčius (rus. Субочская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Senasis Subačius (iki XX a. pradžios), vėliau – Naujasis Subačius.
Istorija Keisti
Įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1919 m. prijungtas Surdegio valsčius. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Geležių valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Kupiškio rajonui (4 apylinkės), Panevėžio rajonui (2 apylinkės) ir Troškūnų rajonui (4 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5874 | 471 kiemas [2] | 12 seniūnijų | 76 | |
| 1923 m.[3] | 356 | 10.658 | 2282 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
233 | 10 apylinkių [4] | |||
Suskirstymas Keisti
Carmečiu buvo Bogojavlenskojės, Levaniškio, Paviešintų, Surdegio, Terpeikių ir kitos seniūnijos.
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Bygailiai | Bygailių apylinkė |
| Dvariškiai | Dvariškių apylinkė |
| Mažionys | Mažionių apylinkė |
| Navikai | Navikų apylinkė |
| Pakryžiai | Pakryžių apylinkė |
| Papiliai | Papilių apylinkė |
| Paviešintys | Paviešinčių apylinkė |
| Subačius | Subačiaus apylinkė |
| Surdegis | Surdegio apylinkė |
| Žudžgalys | Žudžgalio apylinkė |
| Iš viso: | 10 apylinkių |
Gyventojai Keisti
Žymūs žmonės Keisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1877 | Pamarnakiai | Pranas Jackevičius, karininkas | 1938 |
| 1894 | Žviliūnai | Jonas Jackus, karininkas | 1977 |
| 1895 | Lopiniai | Pranas Brazdžius, keramikas | 1980 |
| 1897 | Lopiniai | Vytautas Brazdžius, dailininkas keramikas | 1969 |
| 1908 | Lukonys | Povilas Šilas, teisininkas | 1993 |
| 1926 | Nevetiškis | Antanas Gaidys, filosofas | 2018 |
| 1930 | Akmeniai | Algimantas Ažusienis, astrofizikas | 2021 |
| 1930 | Terpeikiai | Stasys Karazija, miškininkas | |
| 1934 | Radžiūnai | Vanda Kašauskienė, istorikė | |
| 1942 | Subačius | Romualdas Karazija, fizikas | |
Šaltiniai Keisti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 63
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 65