Antanas Biliūnas
| Antanas Biliūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1905 m. sausio 2 d. Andrioniškis, dab. Anykščių raj. |
| Mirė | 1970 m. sausio 16 d. (65 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Andrioniškio kapinėse |
| Tėvas | Juozas Biliūnas (1869–1936) |
| Motina | Marijona Rudokaitė-Biliūnienė (1883–1958) |
| Sutuoktinis (-ė) | Olga Aleksandra Imokaitė-Biliūnienė (1907–1968) |
| Vaikai | Lidija, Juozas |
| Veikla | rašytojas, bibliografas |
Antanas Biliūnas (1905 m. sausio 2 d. Andrioniškio k., dab. Anykščių raj. – 1970 m. sausio 16 d. Vilniuje) – pedagogas, bibliografas, rašytojas. Jono Biliūno sūnėnas.[1][2]
Biografija redaguoti
Baigė Andrioniškio pradžios mokyklą, 1919-1925 m. mokėsi Ukmergės valstybinėje gimnazijoje. 1925–1930 m. studijavo lituanistiką ir istoriją Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, bet mokslų nebaigė (išstojo iš 4 kurso).
1926–1941 m. A. Biliūnas gyveno ir dirbo pedagoginį darbą Ukmergės mokyklose. 1940–1941 m. buvo Ukmergės mokytojų seminarijos direktorius. 1941 m. jis su žmona buvo kalintas okupacinės vokečių valdžios už antifašistines nuotaikas, bet užstojus įtakingiems ukmergiškiams buvo išlaisvintas ir persikėlė į Panevėžį. Čia iki 1944 m. dirbo miesto bibliotekos vedėju. 1944 m. jis grįžo į Ukmergę ir 1944–1946 m. vėl buvo mokytojų seminarijos direktorius.
1947–1965 m. dirbo Lietuvos knygų rūmuose bibliografu. 1947–1951 m. buvo ir Retrospektyvinės bibliografijos skyriaus vedėjas. Prisidėjo prie nacionalinės bibliografijos sudarymo, rengė knygotyros terminų žodyną.
Kūryba redaguoti
Rašytojas debiutavo 1923 m. leidinyje „Aušrinė“, vėliau reiškėsi „Lietuvos žiniose“, „Kultūroje“, „Trečiame fronte“, almanache „Prošvaistė“ ir kt. Pasirašinėjo Aušros Varpelio slapyvardžiu. Kūrė apsakymus, eilėraščius, rašė publicistiką. Eilėraščių rinkinys „Išpažintis Lietuvai“ (1935 m.) smetoninės cenzūros buvo uždraustas už socialinę kritiką. Už vokiečių okupacijos metais išspausdintą novelę „Mirties traukiniai“ (1942 m.) apie tarybinės okupacinės valdžios vykdytus trėmimus 1946 m. buvo suimtas, nuteistas 5 metams kalėjimo, bet po pusmečio paleistas užtarus J. Paleckiui.
Po Antrojo pasaulinio karo A. Biliūnas buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje saugomi rankraščiai su jo dienoraščiais ir grožine kūryba.
Bibliografija redaguoti
- Išpažintis Lietuvai : eilėraščiai. - Kaunas, 1935. - 111 p.
- Puntuko akmuo : praeities atspindžiai apsakymuose. - Vilnius : Vaga, 1970 (Kaunas : K. Požėlos sp.). - 163 p.
- Rinktinė. - Vilnius : Vaga, 1974. - 246 p.
- Baltieji šešėliai : iš atsiminimų apie Joną Biliūną. - Vilnius : Vaga, 1981. - 80 p.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Rašytojai. Antanas Biliūnas rasyk.lt
- ↑ Antanas Biliūnas anykstenai.lt
Nuorodos redaguoti
- Ukmergės krašto datų kalendorius 1920 m. Sausis ukmergesvb.lt
- Panevėžio kraštas virtualiai. Biliūnas Antanas paneveziokrastas.pavb.lt
- Trečias frontas Nr.2 (1930 m. balandis). Antanas Biliūnas. Žirantas (apysaka) tekstai.lt