Bibliografija – mokslas bei priemonių, veiklų visuma apie knygų ir kitų šaltinių, dokumentų aprašymą.[1][2] Lietuvos valstybinė bibliografija apima Lietuvos leidėjų publikacijas, Lietuvos autorius ir temas apie Lietuvą, jos funkciją atlieka Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.[3]

Moksliniuose tyrimuose bibliografija padeda nustatyti, kas atitinkama tema padaryta iki tol.[1]

Istoriškai pirmuoju bibliografijos veikalu laikomas Kalimacho sukurtas katalogas „Pinakes“.[2]

Prie bibliografijos pagalbinių disciplinų priskiriamos bibliotekininkystė, paleografija, tipografijos istorija, meno istorija, knygų prekybos istorija.[1]

Bibliografinė medžiaga gali būti pateikiama išvardijant šaltinius tiek abėcėlės tvarka, tiek chronologine tvarka, tiek pagal kokią nors kitą sistemą.[1] Gali būti pateiktas tiesiog įrašų sąrašas, gali būti pateikti komentarai; jei jie labai detalūs, gali būti pereinama prie literatūros istorijos arba mokslo istorijos.[1]

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. IIIa (1891): Бергер — Бисы, с. 709—785 ru:s:ЭСБЕ/Библиография
  2. 2,0 2,1 Bibliografija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  3. Maja Žumer, red. (2011). Valstybinė bibliografija skaitmeniniame amžiuje: patarimai ir naujos kryptys (PDF). Vertė Tomas Auškalnis. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. p. 91. ISBN 978-609-405-053-4. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2024-02-26. Nuoroda tikrinta 2024-02-26.