Atverti pagrindinį meniu

Ansas Bruožis

Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ansas Bruožis
Gimė: 1876 m. lapkričio 10 d.
Martinai, Klaipėdos apskritis
Mirė: 1928 m. gruodžio 27 d. (52 metai)
Klaipėda
Veikla: rašytojas, tautosakininkas, aušrininkas, Mažosios Lietuvos politinis veikėjas, kultūros istorikas, poligrafininkas ir bibliografas.

Ansas Bruožis (1876 m. lapkričio 10 d. Martinai, Klaipėdos apskritis – 1928 m. gruodžio 27 d. Klaipėda) – rašytojas, tautosakininkas, aušrininkas, Mažosios Lietuvos politinis veikėjas, kultūros istorikas, poligrafininkas ir bibliografas.

BiografijaKeisti

Baigęs Klaipėdos pradžios mokyklą, pas Martyną Jankų Bitėnuose išmoko raidžių rinkėjo amato.

19051906 m. prekiavo lietuviškomis knygomis savo knygynėlyje Klaipėdoje.[1] 1906 m. dirbo Kauno, 19061914 m. Vilniaus, vėliau – Tilžės, Klaipėdos spaustuvėse.

Prancūzų okupacijos metu tarnavo Lietuvos atstovu Klaipėdoje. Vienas iš 1923 m. Klaipėdos sukilimo organizatorių ir vadovų. 19231928 m. iki pensijos Klaipėdos gubernatūroje pasų stalo viršininkas.[2]

„Birutės“ draugijos narys. 1901 m. jo iniciatyva įsteigtas „Lietuvininkų susivienijimas Prūsuose“, 19041905 m. jo prezidentas. Nuo 1902 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Mažojoje Lietuvoje spausdinamų leidinių techninis prižiūrėtojas ir korektorius. 1912 m. „Jaunųjų Draugijų Santaros“ iniciatorius. 1914 m. Klaipėdoje redagavo laikraštį „Apžvalga“, 19191921 m. draugijos „Santara“ sekretorius.[3]

1923–1926 m. spaudos bendrovės „Rytas” priežiūros tarybos narys, lietuvių kultūros organizacijų Klaipėdoje narys. Rinko tautosaką, tyrė Mažosios Lietuvos švietimo, kultūros istoriją, bibliografavo leidinius.

Bendradarbiavo laikraščiuose „Darbininkų balsas“, „Lietuvos žinios“, „Vilniaus žinios“. Pasirašinėjo daugiau kaip 20 slapyvardžių, žinomiausi iš jų: A. B., A. B. Klaipėdiškis, Prabočių Anūkas. Parašė ir parengė spaudai 13 faktografinio pobūdžio knygų. 1914–1915 m. sudarė ir Klaipėdoje redagavo „Lietuvių kalendras“, talkino Vaclovui Biržiškai leidžiant „Lietuvių bibliografiją“, pateikė duomenų M. Riomerio knygai apie Prūsijos lietuvius (1911 m.).

Savo palikimą, (30 000 Lt) testamentu pavedė Vydūnui lietuvių raštams leisti. Jo 716 tomų biblioteką ir archyvą perėmė „Aukuro“ draugija.

BibliografijaKeisti

  • Birutė (1905 m.)
  • Apsvaiginą gėrimai. Pasekmės ir jų apkariavimas (1905 m.)
  • Prūsų lietuviai. Peržvalga lietuviškų petacijonų, deputacijonų bei politiškų veikimų (1906 m.)
  • Klaipėdiškių dainos (1908 m.)
  • Prūsų lietuvių raštija (1913 m.)
  • Prūsų lietuvių laikraščiai (1914 m.)
  • Mažosios Lietuvos buvusieji rašytojai ir žymesnieji lietuvių kalbos mylėtojai (1920 m.)
  • Mažosios Lietuvos politikos veidrodis (1923 m.)
  • Vadovėlis po Klaipėdos kraštą ir žemaičių bei prūsų paribius (1924 m.)
  • Mažoji Lietuva. Jos amžių įvykiai (1929 m.)
  • Erkus Monte arba kryžiokai Prūsuose ir Lietuvoje (Pyrsono apysakėlės vertimas; 1929 m.)
  • Mažosios Lietuvos mokyklos ir lietuvių kova dėl gimtosios kalbos (1935 m.)
  • Pasaulkaris ir lietuviai (neišspausdinta)
  • Iš mūsų botanikos (neišspausdinta)

Svarbiausi straipsniai:

  • Lietuvių draugijos Mažojoj Lietuvoj
  • Lietuvių tautiškos kultūros ypatybės
  • Prūsų lietuvių naminių švenčių papročiai XVII šimtmetyje
  • Zygfridas Ostermejeris

Savo straipsnius buvo surinkęs į dviejų tomų knygą „Vakaro valandos“, tačiau ji nebuvo išspausdinta.

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Senųjų miesto kapinių istorija“. mlimuziejus.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-05-01. 
  2. Vaclovas Bagdonavičius, Domas Kaunas, Vladas ŽukasAnsas Bruožis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 536 psl.
  3. Lietuvių literatūros enciklopedija