Algimantas Kančas

Algimantas Kančas (1954 m. gegužės 22 d. Kaune – 2016 m. spalio 19 d. Kaune) – Lietuvos architektas.

Biografija

1978 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1978–1995 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale (1990–1995 m. bendrovė „Kauno Miestprojektas“). Nuo 1991 m. ir privačios projektavimo studijos vadovas. 1994 m. stažavo Vokietijoje. Nuo 1996 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto dėstytojas, 1996–1998 m. architektūros katedros vedėjas. 1990–1996 m. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas.

Suprojektavo individualių namų Lietuvoje ir Rusijoje.^[1]

Sportininkų viešbutis prie Kauno marių, 1984 m.
Vaikų globos namai „Atžalynas“, 1984 m.
Maltos ordino senelių namai, 1987 m.
Dailininko A. Šato galerija, 1993 m.
Šv. Kazimiero bažnyčia, 1997 m.
Restoranas „Miesto sodas“ ir muzikinis klubas „Siena“, bendaautoriai archit. Marijus Preisas, Lina Kazakevičiūtė, 1999 m.
Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčia ir parapijos namai, 1999 m.
Restoranai „Avilys“, „Šnekutis“ Kaune, abu 2000 m.
Įmonės „Kraft Foods Lietuva“ administracijos ir laboratorijos pastatų kompleksas, bendaautoriai archit. Gustė Kančaitė, L. Kazakevičiūtė, Laimis Savickas, 2001 m.
Automobilių salonas „Sostena“ Kaune, 2002 m.
Gyvenamasis kvartalas „Fredos miestelis“, bendraautoriai archit. L. Kazakevičiūtė, L. Savickas, M. Preisas, pradėtas 2003 m.
Bendrovės „Audiotonas“ administracinis pastatas Kaune, 2004 m.
Kauno dramos teatro rekonstrukcija, 2004 m.
Dailininko V. K. Jonyno studija galerija, Druskininkai, 1998 m.
Česlovo Milošo kultūros centras, Šeteniai, 1999 m.
Alaus restoranas „Avilys“ Vilniuje, 2000 m.
Norvegijos ambasados pastatas Vilniuje, 2005 m.
Prekybos ir pramogų centras Akropolis Kaune, bendraautoriai archit. G. Jurevičiaus studija, 2007 m.
Daugiafunkcinis centras vietoje senojo „Merkurijaus“ Kaune, Laisvės al., su Eugenijaus Miliūno studija,^[2] pradėtas 2011 m.
Kauno Palaimintojo Jono Pauliaus II koplyčia, 2014 m.

↑ Algimantas Mačiulis. Algimantas Kančas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 321 psl.
↑ http://www.sa.lt/lt/?cid=1139&p=^{[neveikianti nuoroda]} Kauno „Merkurijaus“ metamorfozės