Agamija
| Agamia agami | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Agamija ( Agamia agami ) | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
 Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Agamia agami Gmelin, 1789 |
Agamija (Agamia agami) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis. Paplitęs Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Snapas ilgas, o kojos trumpos (lyginant su kūno ilgiu).
Išvaizda
redaguotiVidutinio dydžio gandrinis paukštis. Kūno ilgis 60–76 cm, atstumas tarp sparnugalių 41–203 cm, kūno masė – 0,1–4,5 kg. Patelė mažesnė už patiną.
Veidas ir pakaušis mėlynai juodas. Kuodas ilgas, šviesiai mėlynas ar sidabriškai baltas. Smakras baltas. Snapas siauras ir ilgas (13,9 cm). Antsnapis tamsiai melsvas, posnapis yra geltonas, snapo galiukas – juodas. Rainelė raudonai ruda, oranžinė ar geltona. Plikos odos plotas tarp snapo ir akies gelsvai žalias. Kaklas ilgas. Kaklo viršus rudas, per vidurį baltas, juodais kraštais dryžis. Kaklo apačia pilkai melsva. Kaklo plunksnos pjautuvo formos. Krūtinė pilkai mėlyna. Pilvas rudas. Platūs sparnai blizgūs, žaliai juodi. Sparno priekyje rudas dryžis. Plasnojamosios plunksnos juosvos. Pirmosios plasnojamosios plunksnos yra 9 arba 11. Uodegos plunksnos trumpos, šviesiai rudos. Šlaunys rusvos. Kojos ir pirštai gana trumpi. Kojos gelsvai žalios ar geltonos, letenos juodos.
Vestuvinis apdaras puošnus. Kuodo plunksnos 12,5 cm ilgio, plačios, šviesiai žydros spalvos. Plikos odos plotas tarp snapo ir akių rožinis ar raudonas. Kojos ir letenos pilkos.
Jauniklių viršutinė kūno pusė pilkai rudi tik nugara ir pakaušis juosvi. Kūno apačia išmarginta juodai ir tamsiai gelsvai. Gerklė išmarginta siaurais baltais ir rudais vertikaliais dryžiais. Rainelė pilkai balta. Antsnapis juodas, o posnapis žaliai geltonas. Kojos ir letenos žaliai geltonos. 3 metų nesiskiria nuo suaugusių.
Paplitimas
redaguotiPaplitęs Brazilijoje, Kolumbijoje, Kosta Rikoje, Ekvadore, Prancūzijos Gvianoje, Gvatemaloje, Gajanoje, Hondūre, Meksikoje, Nikaragvoje, Panamoje, Peru, Suriname, Trinidade ir Tobage ir Venesueloje.
Biologija
redaguotiLaikosi tankiuose, tropiniuose miškuose, upelių pakrantėse, mangrovėse. Taip pat aptinkamas senvaginių ežerų, tvenkinių ir kitų nedidelių vandens telkinių pakrantėse. Natūralūs gamtiniai priešai – juodsis krabinis suopis ir amerikinis krokodilas.
Pagrindinę maisto raciono dalį sudaro 2–20 cm ilgio žuvys[2]: characidai, daugiaspalvės ešeržuvės. Grobio ieško pavienis, lėtai braidydamas sekliuose vandenyse arba nejudėdamas tyko pakrantėse, krūmuose. Kai nemedžioja, slapstosi medžių lajose.
Monogamai. Veisimosi periodas prasideda liūčių laikotarpiu. Lizdus krauna nedidelėse, 6 – 11 lizdų kolonijose, netoli žalsvųjų naktikovų, laivasnapių, ibiškųjų garnių, ibių ir Amerikinių žalčiagalvių perimviečių[3] . Lizdas virš vandens, medžiuose ar krūmuose, 15 cm diametro ir 8 cm aukščio. Lizdą krauna iš šakų. Dėtyje 2–4 šviesiai žydri kiaušiniai. Inkubacija trunka 26 dienas. 2–3 savaičių jaunikliai jau apsiplunksnavę, o 6–7 savaičių – nepriklausomi.
Apsaugos būklė
redaguotiPasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis agamija yra pažeidžiama rūšis. Populiacijos mažėjimo priežastys:
- Dėl žemdirbystės plėtros kertami Amazonijos miškai. Kirtavietėse auginama soja, ganomi galvijai.
- Kelių tiesimas.
- Medžioklė.
Rūšies apsaugos planas paskelbtas 2015 metais[4].
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Agamia agami“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
- ↑ „Agamia agami“. University of Michigan. Animal Diversity Web anglų k.
- ↑ „Agamia agami“. Heron Conservation. anglų k. Suarchyvuotas originalas 2018-11-01. Nuoroda tikrinta 2017-11-13.
- ↑ „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Agamia agami“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
Nuorodos
redaguoti
