Afrikinis didysis einis

Ardeotis kori
Afrikinis didysis einis (Ardeotis kori kori)
Pietų Afrikos Ardeotis kori kori porūšio afrikinis didysis einis Namibijos Etošos nacionaliniame parke
Afrikinis didysis einis (Ardeotis kori)
Pietų Afrikos Ardeotis kori kori porūšio patelė Namibijos Etošos nacionaliniame parke
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Eininiai paukščiai
( Otidiformes)
Šeima: Eininiai
( Otididae)
Pošeimis: Neotinae
( Neotinae)
Gentis: Didieji einiai
( Ardeotis)
Rūšis: Afrikinis didysis einis
( Ardeotis kori)
Binomas
Ardeotis kori
Burchell, 1822
Sinonimai
  • Otis kori Burchell, 1822[2]

Afrikinis didysis einis (Ardeotis kori) – eininių paukščių (Otidiformes) būrio[3], eininių (Otididae) šeimos rūšis.

Afrikinis didysis einis skrydyje
Ričardas Meinertzagenas (Richard Meinertzhagen) pozuoja netoli Nairobio (Kenijojoje), laikydamas nušautą afrikinių didžiųjų einių patiną.

Paplitimas

redaguoti

Afrikiniai didieji einiai savaime paplitę Afrikos pietvakariuose ir rytuose, maždaug 8 800 000 km² plote[4], 700–2000 m aukštumose. Mėgsta gyventi savanose, krūmynuose, atvirose pievose, ar kviečių pasėlių laukuose. Kenijoje sausuoju metų laiku laikosi miškuose. Taip pat kartais pasitaiko dykumose.

Išvaizda

redaguoti

Tai stambūs paukščiai, pagal vidutinį svorį stambiausia eininių paukščių būrio rūšis, pagal maksimalų svorį už juos stambesni tik didieji einiai. Afrikoje tai stambiausi skraidantys paukščiai.

Afrikinio didžiojo einio patino vidutinis svoris 11,1 kg, maksimalus patinų svoris 19 kg.[5] Jų tipiškas svoris 7–18 kg, nominuoto Ardeotis kori kori porūšio patinų iš Namibijos tipiškas svoris 11,3 kg, o A. k. struthiunculus porūšio patinai vidutiniškai sveria 10,9 kg. Afrikinių didžiųjų einių patinų kūno ilgis 105–128 cm, skersmuo tarp išskleistų abiejų sparnų galų 230–275 cm.

Afrikinių didžiųjų einių patelių tipiškas svoris 4,8–6,1 kg, minimalus 3 kg, maksimalus iki 7 kg. Nominuoto porūšio patelės vidutiniškai sveria 5,62 kg, o A. k. struthiunculus porūšio patelės vidutiniškai 5,9 kg. Patelių kūno ilgis 105–128 cm, skersmuo tarp išskleistų abiejų sparnų galų 180 cm.

Rūšies lytinis dimorfizmas žymus – patelės yra gerokai smulkesnės, bet plunksniniame apdare žymiai nepasireiškia, išskyrus poravimosi metu patinėliai.

Kaklas ir kojos ilgi, vidutinio ilgio snapas. Nugara ruda, pilvas balkšvas. Kaklas baltų ir rudų plunksnų tonų margas. Ant uodegos baltos ir juodos dėmės. Akys, snapas, kojos yra gelsvi.

Gyvenimo būdas

redaguoti

Didesnę gyvenimo dalį praleidžia ant žemės ir tik retkarčiais ieško maisto neaukštuose medžiuose ar krūmuose. Tik kartą buvo stebėtas Kenijoje tupintis medžio viršūnėje. Esant pavojui, bando pabėgti, bet jeigu nepavyksta – bando skristi. Jie daug neskraido, o kuomet skrenda, tai neaukštai ir greitai nusileidžia. Mėgsta daug laiko praleisti tupėdami. Gyvena nedidelėmis 5-6 paukščių grupelėmis, nors kartais gali susiburti iki 40 individų. Dar didesni būriai gali susiburti prie vandens ar maisto šaltinių. Tokie jų susibūrimai dažniausiai susideda iš vienos lyties paukščių ir šie būriai nėra ilgalaikiai – dažniausiai išyra po keleto dienų. Tokiuose būriuose paukščiai laikosi vienas nuo kito iki 100 m atstumu. Prasidėjus poravimosi metui, gyvena pavieniui. Veisimosi metas priklauso nuo lietaus iškritimo, o sausros metu gali ir nesiveisti. Taip pat du skirtingi porūšiai veisiasi skirtingu metu. Ardeotis kori kori porūšis pradeda veistis nuo rugsėjo mėnesio ir tęsiasi iki vasario mėnesio, tuo tarpu Ardeotis kori struthiunculus porūšio individai veisiasi nuo gruodžio iki rugpjūčio mėnesio. Patinai poruojasi su daugeliu patelių tiek kiek gali, bet išsiritusių jauniklių auginimu nesirūpina. Lizdas – negili duobutė žemėje maždaug 4 m nuotoliu nuo medžio, krūmo ar skruzdėlyno. Dažniausiai deda du kiaušinius.[6] Peri 23 dienas. Po metų jaunikliai tampa savarankiški, o subręsta būdami trejų metų amžiaus.[7]

Visalesiai – minta augaliniu ir gyvuliniu maistu. Gaudo vabzdžius, driežus, gyvates, mažus graužikus, paukščius, taip pat minta dvėseliena, uogomis, sėklomis, augalų šaknimis. Jų jaunikliai minta daugiausiai vabzdžiais.

Dažnai ganosi tarp antilopių ir dryžuotųjų gnu (Connochaetes taurinus) bandų, gaudydami žolėje ir dirvožemyje jų išbaidytus vabzdžius ir smulkius graužikus.

Afrikiniais didžiaisiais einiais naudojasi Merops nubicoides, kurie mėgsta tupėti einiams ant nugarų. Vaikštinėdami einiai tarp žolių išbaido ant jų pasislėpusius vabzdžius, o tuo metu juos vikriai pasigauna ant jų nugaros tupintys Merops nubicoides.

Priešai

redaguoti

Afrikinius didžiuosius einius medžioja liūtai, leopardai, gepardai, hienos, karakalai ir stambesni vanaginiai (Accipitridae). Bet labiausiai nukenčia jų jaunikliai, kuriuos nakties metu lengvai susimedžioja leopardai ir šakalai. Apie 82 % jauniklių taip žūsta nesulaukę ir metų.

Yra nedaug informacijos kiek maksimaliai jie išgyvena laisvėje, bet laikomi žmonių jie išgyvena 26 metus.

Porūšiai

redaguoti

Abu porūšiai labai panašūs išvaizda, bet pietinis porūšis kiek stambesnis, bei abu turi keletą skirtumų galvos plunksniniame apdare. IOC World Bird List išskiria du porūšius:[8]

Pavadinimo kilmė

redaguoti

Rušies mokslinio pavadinimo Ardeotis kori antras žodis kori buvo paimtas iš tsvanų kalbos žodžio kgori, reiškiančio paukštis.

Taip pat skaityti

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. „IUCN Red List - Ardeotis kori“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
  2. ncbi.nlm.nih.gov / Ardeotis kori
  3. birds.cornell.edu / TAXONOMY | 2018-08-14
  4. birdlife.org / Kori Bustard Ardeotis kori
  5. nationalzoo.si.edu / Kori Bustard (Smithsonian Conservation Biology Institute)
  6. africafreak.com / Kori bustard – 12 fun facts about Africa’s heaviest flying bird
  7. animaldiversity.org / Ardeotis kori Kori bustard
  8. worldbirdnames.org / Turacos, bustards, cuckoos, mesites, sandgrouse; IOC World Bird List / v11.1

Nuorodos

redaguoti

Galerija

redaguoti


 


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.