Aštriašnipis eršketas

Acipenser oxyrinchus
Baltijos aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus oxyrinchus)
Baltijos aštriašnipis eršketas
(Acipenser oxyrinchus oxyrinchus)
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Klasė: Stipinpelekės žuvys
( Actinopterygii)
Būrys: Eršketžuvės
( Acipenseriformes)
Šeima: Eršketinės
( Acipenseridae)
Gentis: Eršketai
( Acipenser)
Rūšis: Aštriašnipis eršketas
( Acipenser oxyrinchus)
Paplitimas
Aštriašnipių eršketų dviejų porūšių populiacijų savaiminio paplitimo arealas Šiaurės Amerikos žemyne (Europos populiacija neparodyta)
Binomas
Acipenser oxyrinchus
Mitchill, 1815

Aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus) – eršketžuvių (Acipenseriformes) būrio, eršketinių (Acipenseridae) šeimos, eršketų (Acipenser) genties jūrų ir gėlavandenė žuvis.

Porūšiai redaguoti

Yra du aštriašnipio eršketo (Acipenser oxyrinchus) porūšiai[2][3]:

Apibūdinimas redaguoti

Didelė žuvis. Subrendusių kūno vidutinis ilgis apie 190 cm, arba nuo 183 cm iki 243,8 cm. Patinėlis maksimalaus ilgio 403 cm, patelė 430 cm TL (female); Patelių įprastas kūno ilgis 250 cm.

Baltijos aštriašnipio eršketo (Acipenser oxyrinchus oxyrinchus) svoris iki 370 kg, kūno ilgis iki 430 cm.

Amžius redaguoti

Patinai lytiškai subręsta sulaukę 12-14 metų. Patelės lytiškai subręsta vėliau už patinėlius, maždaug 14-17 metų, o neršia kartą į 3-4 metus. Žinomas seniausias aštriašnipis eršketas buvo 60 metų.

Paplitimas ir gyvenamas biotopas redaguoti

Paplitę Šiaurės Amerikos žemyno rytuose ir pietryčiuose, bei vakarų ir vidurio Europoje. Kartais aptinkami prie Bermudų salų ir Prancūzijos Gvianos pakrančių.

Kaip manoma, Baltijos aštriašnypių eršketų protėviai Europoje pasirodė po paskutinio ledynmečio maksimumo, o į Baltijos jūra pateko 3000-2000 metais pr. m. erą[5].

Gyvena jūroje netoli kranto, negiliuose vandenyse ir į jūrą įtekančiose didesnėse upėse. Gyvena pavieniui ar nedidelėmis grupėmis. Laikosi negiliuose vandenyse prie žemyninio atabrado. Jūroje gyvena netoli pakarantės ir prie upių estuarijų iki 50 m gylio. Suaugusios žuvys gyvenančios jūroje netoli pakrančių, palei pakrantes mėgsta migruoti gana toli, kartais migruoja iki 1450 km atstumais. Maisto dažniausiai ieško sūrokuose vandenyse. Neršti plaukia į dideles upes. Jaunikliai pasilieka gėluose arba sūrokuose vandenyse iki 2-5 metų, kuomet užauga iki 76-91,5 cm ilgio[6].

Mityba redaguoti

Labiausiai ėda vėžiagyvius, kirmėlėmis ir moliuskais. Gėluose vandenyse gaudo žieduotasias kirmėles, vandens vabzdžius, nariuotakojus, jūroje – lygiakojus, žoniplaukas. Suaugę ėda ir detritą.

Taip pat skaityti redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. „IUCN Red List - Acipenser oxyrinchus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-08-09.
  2. iucnredlist.org / Acipenser oxyrinchus ssp. oxyrinchus
  3. iucnredlist.org / Acipenser oxyrinchus ssp. desotoi
  4. noaa.gov / Gulf Sturgeon
  5. ncbi.nlm.nih.gov / Current Occurrence of the Atlantic Sturgeon Acipenser oxyrinchus in Northern Spain: A New Prospect for Sturgeon Conservation in Western Europe; Benigno Elvira, Sheila Leal, Ignacio Doadrio, and Ana Almodóvar. Caroline Durif, Editor | PLoS One. 2015; 10(12): e0145728. Published online 2015 Dec 30
  6. fws.gov / Atlantic sturgeon (Acipenser oxyrinchus) Ecological Risk Screening Summary Archyvuota kopija 2021-04-24 iš Wayback Machine projekto.; U.S. Fish and Wildlife Service, web version – 03/29/2018

Nuorodos redaguoti