3-oji LDK tautinės kavalerijos brigada
3-ioji Lietuvos Didžiosos Kunigaikštystės liaudies kavalerijos brigada | |
---|---|
Kavaleristų iečių vėlavėlė | |
Veikė | 1792–1795 |
Valstybė | Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublika |
Rūšis | Kavalerija |
Dydis | iki 419 karių |
Būstinė | Raseiniai[1] |
Mūšiai | Vilniaus sukilimas |
Vadovybė | |
Pulko vadas | Juozapas Antanas Kosakovskis |
3-ioji LDK tautinė kavalerijos brigada (lenk. 3 Brygada Kawalerii Narodowej Wielkiego Księstwa Litewskiego) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kavalerijos brigada, Abiejų Tautų Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinys, veikęs 1792–1795 m.
Organizacija, formavimas ir pokyčiai
redaguotiDalinys suformuotas 1792 m., karo su Rusija laikotarpiu.[2] 1793 metų vasarį LDK lauko etmonas Simonas Kosakovskis išleido įsakymus vadovaujantiems generolams:[3]
''1-osios LDK divizijos viršininkui ponui Chlevinskui (lenk. Chlewiński) duodu nurodymą (lenk. ordynans) iš 1-osios lietuvių brigados suformuoti naujai steigiamą 3-iąją brigadą, atskiriant keturias vėliavas […] – Didžiosios (etmono) buožės, Naugarduko vaivados, kunigaikščio Dominiko Radvilos ir kapitono Pangovskio; su jų visu turtu, rekvizitais ir lėšomis pagal brigados kasos etatus suformuoti minėtą 3-iąją brigadą. Šis įsakymas pildomas ut supra. Datuota Gardine 1793 m. vasario 14 d.'' Simonas Korvinas Kosakovskis, LDK Didysis etmonas
„Ponui generolui majorui Tvardovskiui duodu įsakymą iš 2-osios LDK brigados atskirtas 6 vėliavas – Didžiosios (etmono) buožės, Potockio, Matusevičiaus, Rudnickio, Kocielio ir Oskierkio priskirti formuojamai 3-ajai brigadai. Šios vėliavos turi turėti visus rekvizitus, išteklius ir lėšas pagal Statutą ir brigados štabe būtų viskas, kas priklauso vėliavai. Atskiros vėliavos, priskiriamos 3-iosios brigados formavimui, turi būti visapusiškai aprūpintos pagal pono Chlevinskio, vadovaujančio 3-iosios brigados formavimui, nurodymus. Šį įsakymą patvirtinu uždėdamas karinį antspaudą ir pasirašydamas. Duota Gardine 1793 m. vasario 14 d.'' Simonas Korvinas Kosakovskis, LDK Didysis etmonas.
Brigada buvo suskirstyta į du eskadronus, kiekvieną kurių sudarė dvi vėliavos. 1794 metais ji buvo suskirstyta į 4 vėliavas.[4]
Brigadoje 1793 m. rugpjūčio 1 d. buvo 348 kariai ir 294 žirgai, o 1794 m. balandžio 16 d. – 332 kariai (etatų skaičius – 419) ir maždaug 286 žirgai.[5]
Karinės operacijos
redaguoti1794 m. rugpjūčio 11 d. brigados kariai dalyvavo Vilniaus sukilimo mūšiuose dėl Vilniaus.[2]
Brigados kariai
redaguotiKarininkų pareigas brigadoje ėjo: brigados vadas, vicebrigadininkas-vicekomendantas, majoras, kapitonas-kasininkas, revizorius, adjutantas, kapitonas, leitenantas (poručikas), jaunesnysis leitenantas (podporučikas), praporščikas ir vėliavininkas.[6] Karininkų laipsniai taip pat apėmė draugo ir įgaliotinio laipsnius. Jie atitiko praporščiko laipsnį. Patentus eiti šias pareigas suteikdavo ne karalius, o dalinio kapitonai ar etmonai; jų funkcija vėliavoje gali būti lyginamas su puskarininkio.[6]
Karininkai:
redaguoti- brigados vadas- komendantas – Juozapas Antanas Kosakovskis
- brigados vicekomendantas – Juozapas Montvydas Bialozaras (Józef Montwid Białłozor)
- majoras – Martynas Mialozaras (Marcin Białłozor)
- adjutantas – Stanislovas Eismantas
- intendantas-leitenantas – Stanislovas Hromyko
- auditorius – Adamovičius[7]
Karių algą reglamentavo 1717 m. etatas (nuostatai), kuriame buvo numatytos algų porcijos ir dalinių nuolatinės dislokacijos vietos su gaunamų algų šaltiniais, vadinamosios konsistencijos. Tautinio autoramento daliniuose – husarų, petihorų ir lengvosiose vėliavose – karininkai gaudavo kelių kareivių algai lygų atlyginimą: pulkininkas gaudavo 12 porcijų algą, leitenantas - 6, o iš kiekvienos porcijos buvo išlaikomi du kariai – draugas ir eilinis.[8]
Bibliografija
redaguoti- Czop, Jan (2017). Barwa Wojska Rzeczypospolitej Obojga Narodów w XVIII wieku oraz Legionów Polskich 1797-1807. Wydawnictwo LIBRA PL. ISBN 978-83-635-2698-6.
- Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831 (1 leid.). Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
- Machynia, Mariusz, Rakutis, Vaidas, Srzednecki, Czesław, (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: extra punctuation (link) CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - Ratajczyk, Leonard (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy (1 leid.). Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 83-11-07090-3.
Išnašos
redaguoti- ↑ Gembarzewski, p. 11
- ↑ 2,0 2,1 Gembarzewski, Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831, p. 11
- ↑ Machynia, Mariusz, Rakutis, Vaidas, Srzednecki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, p. 136.
- ↑ Machynia, Mariusz, Rakutis, Vaidas, Srzednecki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, p. 43.
- ↑ Machynia, Mariusz, Rakutis, Vaidas, Srzednecki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, p. 101.
- ↑ 6,0 6,1 Machynia, Mariusz, Rakutis, Vaidas, Srzednecki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, p. 44.
- ↑ Machynia, Mariusz, Rakutis, Vaidas, Srzednecki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, p. 139.
- ↑ Rakutis, Vladas (2006). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Baro konfederacijos metais (1768-1772 m.) // Karo archyvas. 2006, 21, p. 6-40. pp. 9–10. ISBN 1392-6489; 2424-6123.
{{cite book}}
: Patikrinkite|isbn=
reikšmę: invalid character (pagalba)