Artūras Paulauskas
| Artūras Paulauskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1953 m. rugpjūčio 23 d. Vilnius |
| Tėvas | Stasys Paulauskas |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena Berukštytė, Jolanta Stankevič |
| Vaikai | Andrius, Vilius, Aistė, Arnas |
| Veikla | teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | 1981 m. SSKP, 1998 m. Naujoji sąjunga, 2011 m. Darbo partija, 2017 m. Visuomeninis politinis judėjimas „Pirmyn, Lietuva“, 2020 m. partija „Laisvė ir teisingumas“ |
| Alma mater | 1976 m. Vilniaus universitetas |
 Vikiteka |
Artūras Paulauskas |
Artūras Paulauskas (g. 1953 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje) – Lietuvos teisininkas, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija redaguoti
Gimė KGB karininko Stasio Paulausko šeimoje.[1] Mokėsi Telšiuose, Tauragėje, 1971 m. baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą. 1971–1976 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete studijavo teisę.
1976–1979 m. Kaišiadorių rajono prokuratūros tardytojas, 1979–1982 m. prokuroro pavaduotojas. 1982–1987 m. Varėnos rajono prokuroras. 1986 m. tyrė kunigo Juozo Zdebskio nužudymo bylą.[2][3] Nuo 1988 m. gegužės mėn. LKP CK administracinių organų instruktorius, nuo tų pačių metų gruodžio mėn. – LKP CK valstybinio teisinio skyriaus instruktorius. 1988–1990 m. LSSR generalinio prokuroro pavaduotojas.
1990–1995 m. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.[4] 1995–1997 m. LR generalinio prokuroro Vladimiro Nikitino pavaduotojas.[5] 1997–2000 m., 2011–2012 m. ir nuo 2015 m. advokatas.
Vedęs; žmona Jolanta (g. 1972 m.). Vaikai iš pirmosios santuokos: Andrius ir Vilius, vaikai iš antrosios santuokos: Aistė ir Arnas.
Politinė karjera redaguoti
Į Lietuvos politiką atėjo prieš 1997 m. prezidento rinkimus, per kuriuos tik puse procento rinkėjų balsų atsiliko nuo pagrindinio varžovo Valdo Adamkaus.
1998 m. balandžio 25 d. įvyko steigiamasis Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavimas, kuriame išrinktas šios sąjungos pirmininku.
2000–2004 m. LR Seimo pirmininkas. 2008 m. sausio 31 d. – gruodžio 10 d. Gedimino Kirkilo Vyriausybėje – LR aplinkos ministras.[6]
2004 m. balandį, nušalinus prezidentą Rolandą Paksą, A. Paulauskas paskirtas Laikinuoju LR Prezidentu. Prezidentu išrinkus Valdą Adamkų grįžo į Seimo pirmininko pareigas.
2006 m. balandžio 11 d. Seime inicijuotas nepasitikėjimas Artūru Paulausku, po kurio jis nušalintas iš Seimo pirmininko posto. Per opozicijos inicijuotą slaptą balsavimą jo nušalinimui iš parlamento vadovo pareigų pritarė 94 parlamentarai, prieš balsavo 11, du balsavimo biuleteniai buvo sugadinti. Naujosios sąjungos nariai nebalsavo.
Dalyvavo 2008 m. LR Seimo rinkimuose, tačiau nesėkmingai.
2012–2016 m. LR Seimo Darbo partijos frakcijos narys, užėmė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas.[7] 2014 m. kandidatavo LR Prezidento rinkimuose[8][9].
2017–2020 m. visuomeninis politinio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ pirmininkas, 2020–2022 m. partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas[10], nuo 2022 m. – partijos pirmininkas.[11]
Kritika redaguoti
1997 m. gruodį „Laisvosios Europos“ radijo transliuotoje laidoje apžvalgininkas Paul Goble komentavo: „A. Paulausko pavyzdys Lietuvoje iliustruoja, kaip senoji komunistinė nomenklatūra prisitaiko prie naujų sąlygų. Akivaizdžios yra jos pastangos rasti ir iškelti politikus, kurie galėtų veikti atviresnėje demokratinėje visuomenėje, bet būtų nuoseklūs nomenklatūros interesų gynėjai. Nomenklatūros, kuri dabar pasivadino „naująja lyderių karta“.[12]
Įvertinimas redaguoti
- 2005 m. Mykolo Romerio universiteto garbės daktaras [13]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Nomenklatūriniais tėvų takais // Lietuvos žinios, 2007-09-15 Archyvuota kopija 2018-07-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kas slepia kunigo J. Zdebskio žudikus? 2012-03-12 Archyvuota kopija 2018-07-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Trys žymūs disidentai prašo atnaujinti kunigo Juozo Zdebskio žūties aplinkybių tyrimą, 2013-05-14
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos prokuroro paskyrimo“. 1990 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. I-64. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos Generalinio Prokuroro pavaduotojo skyrimo“. 1995 m. sausio 3 d. dekretas Nr. 488. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro skyrimo“. 2008 m. sausio 31 d. dekretas Nr. 1K-1248. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys
- ↑ http://www.vrk.lt/documents/10180/488173/APaulauskas.pdf/496e6100-5f8e-4bdf-914a-cfd18858b5b9
- ↑ Artūras Paulauskas išcenzūravo savo biografiją, 2014-05-06
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1186060/trys-muskietininkai-susivienijo-zemaitaitis-paulauskas-ir-zuokas-ikure-partija-laisve-ir-teisingumas
- ↑ „„Laisvei ir teisingumui“ vadovaus Artūras Paulauskas“. delfi.lt. Delfi. ELTA. 2022-11-12. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ „Daug kaukių, daug veidų“. lzinios.lt. 2007-10-11. Suarchyvuota iš originalo 2016-07-22. Nuoroda tikrinta 2016-07-22.
- ↑ https://www.mruni.eu/upload/iblock/9c4/000_iz.pdf Archyvuota kopija 2018-07-14 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra redaguoti
- Artūras Paulauskas spaudos veidrodyje: nusipelnėme gyventi geriau! – Vilnius: Knygnešys, 1997. – 94 p.: iliustr. – ISBN 9986-791-02-2
Nuorodos redaguoti
- http://arturaspaulauskas.lt/ Archyvuota kopija 2014-03-06 iš Wayback Machine projekto.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Vytautas Landsbergis |
LR Seimo pirmininkas 2000–2004 m. |
Po to: Česlovas Juršėnas |
| Prieš tai: Rolandas Paksas |
Laikinasis LR Prezidentas 2004 m. |
Po to: Valdas Adamkus |
| Prieš tai: Česlovas Juršėnas |
LR Seimo pirmininkas 2004–2006 m. |
Po to: Viktoras Muntianas |
| Prieš tai: Arūnas Kundrotas |
LR aplinkos ministras 2008 m. |
Po to: Gediminas Kazlauskas |
| Partijos politinės pareigos | ||
| Prieš tai: – |
NS pirmininkas 1998–2011 m. |
Po to: – |
Artūras Paulauskas (1987–1995) | Vladimiras Nikitinas (1995–1997) | Kazys Pėdnyčia (1997–2000) | Antanas Klimavičius (2000–2005) | Algimantas Valantinas (2005–2010) | Raimondas Petrauskas (2010) | Darius Valys (2010–2015) | Darius Raulušaitis (2015) | Evaldas Pašilis (2015–2021) | Nida Grunskienė (2021–2026)