Vikipedija

1972 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

1972 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 39-asis Lietuvos vyrų ir 25-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas redaguoti

39-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Kaune, 1972 m. balandžio 3 – balandžio 23 d.

Čempionate žaidė 15 dalyvių: penki vilniečiai, penki kauniečiai, du šiauliečiai, du panevėžiečiai, ir vienas klaipėdietis. Tarp dalyvių – penki meistrai.[1] Iš praėjusių metų čempionato prizininkų nedalyvavo nei praėjusių metų čempionas Jegoras Čiukajevas, nei bronzinis prizininkas Kęstutis Kaunas. Bet dalyvavo 1970 m. čempionas A. Butnorius, 1969 m. čempionas A. Česnauskis ir daugkartinis Lietuvos čempionas Vladas Mikėnas.

Vyrų čempionato eiga redaguoti

Po šešto rato redaguoti

Šeštą ratą, Vilniaus čempionas, kandidatas į meistrus, Henrikas Žemaitis įveikė buvusį turnyro lyderį meistrą Reinhardą Barstatį. Tai buvo pirmasis klaipėdiečio pralaimėjimas ir pirmoji vilniečio pergalė. Meistras iš Kauno A. Butnorius įveikė šiaulietį A. Uogelę ir, baigęs lygiosiomis su kandidatu į meistrus kauniečiu V. Žitkumi, pirmauja čempionate (4 tšk. iš 6). Tarptautinis meistras Vladas Mikėnas neįstengė palaužti debiutanto vilniečio E. Fiodorovo pasipriešinimo ir jų partija baigėsi lygiosiomis. Dalis žaidėjų turėjo atidėtų partijų, kurios turėjo būti žaidžiamos vėliau. Tad po 6-to rato, vilniečiai V. Mikėnas, G. Piešina ir klaipėdietis R. Barstatis, surinkę po 3 taškus, bet iš 5 galimų, dalijosi 2- 5 vietomis.[2]

Po devinto rato redaguoti

Pastaruosius ratus veržliai finišavo A. Butnorius. Jis iš eilės laimėjo tris partijas: įveikė meistrą A. Česnauskį, jaunąjį panevėžietį Z. Einorį ir kandidatą į meistrus Z. Valiukevičių. Po šių pergalių jis turėjo 7 taškus iš 9 galimų ir turnyro lentelėje buvo 1-as. Vilniaus universiteto II kurso studentas, kandidatas į meistrus Gintautas Piešina, taip pat pasiekė tris pergales iš eilės, nugalėjęs kandidatą į meistrus šiaulietį J. Bytautą, vilnietį E. Fiodorovą ir buvusį lyderį klaipėdietį R. Barstatį. Tad Piešina, turėdamas 6,5 taško iš 9 galimų. buvo antras. Į trečią vietą išsiveržė kaunietis kandidatas į meistrus Liudas Ambrazaitis surinkęs 6 taškus, bet iš 10 galimų. V. Mikėno sąskaitoje 5 taškai, bet iš 8 galimų.[3]

Paskutinis ratas redaguoti

Paskutinį ratą dėmesio centre buvo po 9 taškus turėjusių kandidato į meistrus vilniečio G. Piešinos ir kauniečio A. Butnoriaus susitikimas. Juodaisiais žaidęs meistras išsirinko siciliškąją gynybą. Nė vienas varžovų nenorėjo rizikuoti, tad jie jau 14-ame ėjime pasirašė taikos sutartį. Abu, surinkę po 9,5 taško iš 14 galimų pasidalijo 1-2 vietomis. Papildomą 6 partijų mačą dėl 1-os vietos tarp Algimanto Butnoriaus ir Gintauto Piešinos, vykusį 1972 m. liepos 29 – rugpjūčio 4 d. Elektrėnuose, laimėjo G. Piešina 3,5 : 1,5.[4] Gintautas Piešina pirmą kartą tapo Lietuvos šachmatų čempionu. Vyriausias amžiumi, 62 metų vilnietis V. Mikėnas, pretendavo į trečiąją vietą. Jam paskutiniame rate reikėjo nugalėti, jauniausią čempionato čempionato dalyvį, 14-metį Z. Einorį iš Panevėžio. Veteranas įgavo tam tikrą pranašumą, bet daugiau pustaškio neįstengė laimėti. Tuo pačiu metu meistras iš Panevėžio Algimantas Česnauskis įveikė šiaulietį J. Bytautą ir išsikovojo bronzos medalį (8,5 tšk.). Vilnietis Vladas Mikėnas liko 4-as (8 tšk.) Meistras iš Klaipėdos Reinhardas Barstatis, nugalėjęs Anicetą Uogelę, dėl prastesnių papildomų rodiklų, liko 5-as (8 tšk.).[5]

Lentelė redaguoti

1972 m. Lietuvos šachmatų čempionatas[6]
Nr. Dalyviai Miestai 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 Taškai Vieta Bergeris
1 A. Butnorius Kaunas ½ 1 ½ 0 ½ 1 ½ 1 ½ 1 1 0 1 ½ 9 1-2 61,25
2 G. Piešina Vilnius ½ ½ 0 1 ½ ½ ½ ½ 1 ½ 1 ½ 1 1 9 1-2 58,75
3 A. Česnauskis Panevėžys 0 ½ ½ ½ 0 ½ 1 0 1 1 1 1 ½ 1 8,5 3
4 V. Mikėnas Vilnius ½ 1 ½ 1 0 0 0 1 ½ ½ ½ 1 ½ 1 8 4-5 54,50
5 R. Barstatis Klaipėda 1 0 ½ 0 1 0 1 ½ 0 1 ½ 1 ½ 1 8 4-5 53
6 L. Ambrazaitis Kaunas ½ ½ 1 1 0 ½ 1 ½ ½ 0 0 ½ 1 ½ 7,5 6-7 53
7 J. Tamošiūnas Kaunas 0 ½ ½ 1 1 ½ 0 ½ 0 ½ 0 1 1 1 7,5 6-7 50,25
8 R. Žitkus Kaunas ½ ½ 0 1 0 0 1 ½ 0 1 1 0 ½ 1 7 8-9 47
9 Z. Valiukevičius Kaunas 0 ½ 1 0 ½ ½ ½ ½ ½ 0 1 1 0 1 7 8-9 46,75
10 H. Žemaitis Vilnius ½ 0 0 ½ 1 ½ 1 1 ½ 0 0 1 0 ½ 6,5 10-11 46
11 A. Uogelė Šiauliai 0 ½ 0 ½ 0 1 ½ 0 1 1 1 1 0 0 6,5 10-11 44,25
12 Z. Einoris Panevėžys 0 0 0 ½ ½ 1 1 0 0 1 0 ½ 1 0 5,5 12-13 37,25
13 P. Rubinas Vilnius 1 ½ 0 0 0 ½ 0 1 0 0 0 ½ 1 1 5,5 12-13 36,50
14 E. Fiodorovas Vilnius 0 0 ½ ½ ½ 0 0 ½ 1 1 1 0 0 0 5 14
15 J. Bytautas Šiauliai ½ 0 0 0 0 ½ 0 0 0 ½ 1 1 0 1 4,5 15

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas redaguoti

25-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1972 m. balandžio 5 – balandžio 23 d.[4]

Jame dalyvavo 13 šachmatininkių: šešios vilnietės, trys kaunietės, dvi šiaulietės ir po vieną žaidėją iš Panevėžio ir Joniškio. Iš 1971 m. Lietuvos moterų čempionato prizininkių dalyvavo tik praėjusių metų čempionė Vilhelmina Kaušilaitė. Tarp dalyvių buvo penkios jaunių amžiaus šachmatininkės.[7]

Moterų čempionato eiga redaguoti

Atidėtų partijų diena Lietuvos moterų šachmatų čempionato vyko, kaip ir tikėtasi. M. Kartanaitė didino savo pranašumą partijoje su J. Budraitiene ir nugalėjo. Nepavyko šito pasiekti V. Kaušilaitei prieš S. Lakiūnaitę – abipus aštrioje padėtyje partija baigėsi amžinu šachu. Po to V. Kaušilaitė žaidė su M. Kartanaite, kurios galimybės buvo vertinamos, kaip geresnės, mat ji, turėjo žirgą už du pėstininkus ir aktyvią padėtį, tačiau M. Kartanaitė pateko į ceitnotą ir pralaimėjo.

Po penkių ratų redaguoti

Penktą ratą V. Kaušilaitės spurtas tęsėsi. Taktiniame žaidime ji įveikė jauną kaunietę I. Usonytę ir su 4,5 taško iš 5 galimų atsiplėšė nuo varžovių. Po pergalės prieš G. Miknevičiūtę į antrąją vietą išėjo Natalija Ivanovienė (3,5 tšk.)S. Lakiūnaitė ir G. Miknevičiūtė turėjo po 3 taškus iš 5 galimų.[8]

Po devynių ratų redaguoti

Devintą ratą čempionato dalyvės buvo agresyviai nusiteikusios, ir visos pasibaigusios partijos baigėsi rezultatyviai: Kaušilaitė įveikė N. Ivanovienę. N. Špikienė įveikė vieną pagrindinių varžovių G. Miknevičiūtę. Tad po devynių ratų tvirtai pirmavo V. Kaušilaitė (4,5 tšk. iš 8). Persekiotųjų grupėje padėtis buvo tokia: S. Lakiūnaitė (6 tšk. iš 8), G. Miknevičiūtė (6 tšk. iš 9), N. Špikienė (5,5 tšk. iš 8), N. Ivanovienė (5,5 tšk. iš 9), A. Steponaitytė (5 tšk. iš 9) [9]

Prieš paskutinį ratą redaguoti

Sužaidus 12 rato susitikimus ir atidėtąsias partijas pretenčių į prizines vietas sumažėjo. Tik trys iš buvusio penketo sėkmingai įveikė priešpaskutinę kliūtį, skiriančią jas nuo medalių. Tai N. Špikienė, G. Miknevičiūtė ir A. Steponaitytė, nugalėjusios atitinkamai I. Usonytę, J. Budraitienę ir L. Melnikovą. Tuo tarpu S. Lakiūnaitė pralaimėjo M. Kartanaitei, O Ivanovienė nesugebėjo išsigelbėti atidėtoje partijoje su A. Steponaityte. Jaunoji šiaulietė B. Buršteinaitė išlaikė lygiavertį žaidimą prieš praėjusių metų čempionę, bet partijos pabaigoje suklydo, ir V. Kaušilaitė pelnė 10-ą pergalę iš eilės. Prieš paskutinį ratą pirmavo V. Kaušilaitė (10,5 tšk. iš 11). G. Miknevičiūtė, N. Špikienė ir A. Steponaitytė (po 8 tšk.). S. Lakiūnaitė (7 tšk.) ir N. Ivanovienė (6,5 tšk.)[10]

Paskutinis ratas redaguoti

Paskutiniame rate, kai V. Kaušilaitė nugalėjo N. Špikienę, A. Steponaitytė – B. Buršteinaitę, S. Lakiūnaitė – I. Usonytę, o lygiomis sužaidė M. Kartanaitė su G. Miknevičiūte bei N. Ivanovienė su M. Jonesonaite, išsisprendė prizinių vietų likimas.

Vilhelmina Kaušilaitė, surinkusi 11,5 taško iš 12 galimų, Lietuvos čempione tapo penktą kartą. Antrą kartą sidabro medalį iškovojo vilnietė A. Steponaitytė (9 iš 12). daugkartinės čempionato dalyvės G. Miknevičiūtė ir N. Špikienė visą turnyrą ėjo greta viena kitos, bet sėkmingesnis finišas pirmą kartą atnešė bronzos medalį šiaulietei G. Miknevičiūtei (8,5 iš 12).[11]

Lentelė redaguoti

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
1. Vilnius V. Kaušilaitė 11,5 (12)
2. Vilnius A. Steponaitytė 9
3. Šiauliai G. Miknevičiūtė 8,5
4. Kaunas N. Špikienė 8
4. Panevėžys S. Lakiūnaitė 8
6. Kaunas N. Ivanovienė 7
7. Vilnius M. Kartanaitė 6,5

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
8. Vilnius M. Jonesonaitė 5
9. Joniškis J. Budraitienė 4
10. Vilnius S. Survilaitė 3
10. Šiauliai B. Buršteinaitė 3
12. Kaunas I. Usonytė 2,5
13. Vilnius L. Melnikova 2

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Vistaneckis I. Čempionas negina titulo// Sportas, 1972 m. balandžio 11 d., Nr. 44
  2. ↑ Vistaneckis I. Lyderis pasikeitė// Sportas, 1972 m. balandžio 13 d., Nr. 45
  3. ↑ Vistaneckis I. Lemiami susitikimai// Sportas, 1972 m. balandžio 20 d., Nr. 48
  4. ↑ 4,0 4,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2002. T.7. P. 202.
  5. ↑ Vistaneckis I. Čempioną išaiškins mačas// Sportas, 1972 m. balandžio 25 d., Nr. 50
  6. ↑ „1972 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-27. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 27 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  7. ↑ Butkus J. Žirgų karo šokis// Sportas, 1972 m. balandžio 11 d., Nr. 44
  8. ↑ Butkus J. Čempionė spurtuoja// Sportas, 1972 m. balandžio 13 d., Nr. 45
  9. ↑ Butkus J. Kai varžovės nokdaune…// Sportas, 1972 m. balandžio 20 d., Nr. 48
  10. ↑ Butkus J. Šachmatininkės prie finišo // Sportas, 1972 m. balandžio 22 d., Nr. 49
  11. ↑ Butkus J. Pokalbis po finišo // Sportas, 1972 m. balandžio 25 d., Nr. 50
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=1972_m._Lietuvos_šachmatų_čempionatas&oldid=7196989"