Žilvės piliakalnis

Žilvės piliakalnis
[[Image:|250px]]
Žilvės piliakalnis
Žilvės piliakalnis
Koordinatės
54°17′51.9″ š. pl. 23°57′13.5″ r. ilg. / 54.297750°š. pl. 23.953750°r. ilg. / 54.297750; 23.953750Koordinatės: 54°17′51.9″ š. pl. 23°57′13.5″ r. ilg. / 54.297750°š. pl. 23.953750°r. ilg. / 54.297750; 23.953750
Vieta Alytaus rajonas
Seniūnija Miroslavo seniūnija
Aukštis 7–12 m
Plotas 20x20
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1954 m. ir 1962
Registro Nr. AR63 / 22615, 1854, 22616; /A83KP

Žilvės piliakalnis, Žilvia, Pupasodis, Tolkūnai – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22616)Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Pupasodžio ir Tolkūnų kaimų, Miroslavo seniūnija. Pasiekiamas keliu Miroslavas – Balkasodis pro Tolkūnus, už jų, prieš Žilvios upelį pasukus į dešinę vakarų kryptimi, lauko keliuku paėjus 350 m – yra dešinėje šiaurėje, už 150 m.

Piliakalnis redaguoti

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Žilvios kairiajame krante. Aikštelė apvali, 20 m skersmens, su kultūriniu sluoksniu. Kraštuose ji apjuosta 10 m pločio, iki 1 m aukščio pylimu, kuris galuose aukštesnis: vakarų gale – 3 m aukščio, 12 m pločio, rytų gale – 1,5 m aukščio. Šlaitai statūs, 7–12 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, šiaurės rytų šlaite buvusio kelio, apaugęs medžiais ir krūmais. Jis pradėtas tvarkyti: nukirsta dalis medžių, pietrytiniame šlaite įrengti laiptai. Pietinėje papėdėje stovi 2 cementiniai karžygiai.

Legendos redaguoti

Pasak legendos, iš Žilvės piliakalnio kilo karalaitė Žilvelė, o ją po to pasiėmė Perkūnas. Kita legenda pasakoja, jog piliakalnyje gyvena 70 kareivių iš buvusios tvirtovės, kurie dėl bailumo buvo užkeikti iš Šv. Jono naktį išeina ant piliakalnio pasivertę zuikiais.

Gyvenvietė redaguoti

Šiaurės rytų – rytų pašlaitėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Jos kultūriniame sluoksnyje rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos.

Tyrimai redaguoti

1954 m. ir 1962 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 32 000 m². Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 8000 m².

Aplinkiniai piliakalniai

  Kaukų piliakalnis 12 km Radžiūnų piliakalnis 8 km Poteronių piliakalnis 13 km  
Papėčių piliakalnis 10 km
     
     
     
Nemunaičio piliakalnis 5,5 km
Zaramciškių piliakalnis 7 km Dirmiškių piliakalnis 2,5 km Krištapiškių piliakalnis 7,5 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai redaguoti

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 188 (Nr. 853)

Nuorodos redaguoti